BKT nuotr.

Igoris Udovickis su šeimos nariais Klaipėdoje valdo dvi techninės kooperacijos ryšiais susietas įmones: ekspedijavomo bendrovę „Ferteksos transportas“ ir Birių krovinių terminalą (BKT).

BKT atsirado 1999 m., kai I.Udovickis už 10 tūkst. litų pardavė pusę jam priklausiusių „Birių krovinių transporterio“ akcijų AB „Klaipėdos Smeltė“. Plėtojant BKT veiklą akcijų, parduotų už tūkstančius, vertė išaugo iki milijonų. Nenuostabu, jog I.Udovickis, atradęs juridinį pagrindą, ėmė bylinėtis, kad akcijas atgautų.

2003 m. į I.Udovickį buvo pasikėsinta – jam peršautas pilvas. Nusikaltimas aiškintas verslo interesų konfliktu. Vienas iš kaltinamųjų Dainius Jankus, dirbęs I.Udovickio verslo partnerio Antano Boso elnyne, liudijo, kad nusikaltimą užsakė būtent A.Bosas, tačiau vėliau savo parodymus pakeitė – pareiškė liudijęs melagingai. 2006-aisiais už pasikėsinimą prieš I.Udovickį įvairiomis laisvės atėmimo bausmėmis buvo nuteisti keturi klaipėdiečiai, tačiau nusikaltimo užsakovas liko neįvardytas.

2008-ųjų balandį pasibaigė kelerius metus trukęs nepaskelbtas karas tarp dviejų Klaipėdos uoste dirbančių verslininkų: I.Udovickio ir „Klaipėdos Smeltės“ prezidento Martino Gusiatino. Buvo pasirašyta taikos sutartis. Jos svarbiausias punktas – „Klaipėdos Smeltė“ įsipareigojo jos turimas BKT akcijas už keliolika milijonų litų parduoti I.Udovickiui. Tokiu būdu jam sugrįžo kažkada už 10 tūkst. litų parduotos akcijos. Visą taikos sutartį sudarė daugybė dokumentų, ją pasirašyti truko ne vieną valandą.

Manoma, kad taikos sutarties iniciatorius buvo M.Gusiatinas, kuris, vertindamas BKT perspektyvas, nusprendė, jog su I.Udovickiu verčiau bendradarbiauti, negu kariauti. Netrukus abi kompanijos ėmė kartu krauti konteinerius su trąšomis.

Baltarusijos trąšų gamintojui „Belaruskalij“ 2013 m. už 23 mln. eurų nupirkus 30 proc. BKT akcijų, krovos apimtys terminale padidėjo kartais, kartu padidėjo apyvarta bei pelnas (pvz., 2014 m. BKT gavo 28,262 mln. eurų pajamų – 2,4 karto daugiau nei ankstesniais metais, 2015 m. pajamos sumažėjo, tačiau ne itin smarkiai – iki 25,703 mln. eurų.). Kartu pasiektas ir krovos pikas: 7,2 mln. t 2014 m. ir 7,08 mln. t 2015 m.

„Belaruskalij“ kraunama produkcija sudaro 96 proc. krovinių. BKT siekis – padidinti krovos apimtis iki 10 mln. t.

BKT planuoja ilgam likti baltarusiškų trąšų vartais: šiais ir kitais metais į pajėgumų plėtrą planuojama investuoti 8 mln. eurų.

Visą savaitraščio “Veidas” numerį rasite ČIA