Scanpix

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį tvirtino, kad dabartiniai Amerikos veiksmai Libijoje nepažeidžia Jungtinių Valstijų įstatymų, atmesdamas Kongrese vis garsiau girdimą kritiką dėl šios karinės operacijos teisinio pamato ir jos tikslų.

30 puslapių ataskaitoje Kongresui Baltieji rūmai nurodė, kad JAV dalyvavimui NATO vadovaujamame puolime prieš Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) pajėgas nereikalingas Kongreso sutikimas, nes Vašingtonas operacijoje atlieka tik ribotą, pagalbinį vaidmenį.

Ataskaitoje pateikiamoje teisinėje analizėje tvirtinama, kad JAV dalyvavimas operacijoje, kuri vykdoma su Jungtinių Tautų (JT) mandatu, nėra tapatus tiesioginiams, puolamiesiems kariniams veiksmams, kuriems pagal 1973-iųjų Karo įgaliojimų aktą (War Powers Act) būtinas įstatymų leidėjų pritarimas.

Pagal 1973 metais priimtą Karo įgaliojimų aktą prezidentas per 60 dienų turi gauti Kongreso sutikimą dislokuoti karinį kontingentą užsienyje. Negavęs Kongreso leidimo prezidentas turi per 30 dienų atitraukti karius iš pavojaus zonos.

Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad nuo tada, kai Libijoje anksčiau šiais metais prasidėjo neramumai, karinėms ir humanitarinėms operacijoms šioje Šiaurės Afrikos šalyje Jungtinės Valstijos jau išleido daugiau nei 715 mln. JAV dolerių.

Pasak dokumento, iš šios sumos karinėms operacijoms vykdyti buvo skirta 713,6 mln. dolerių, o 1 mln. dolerių – humanitarinei pagalbai.

Prognozuojama, kad iki rugsėjo pabaigos šios išlaidos padidės iki 1,1 mlrd. dolerių.

“Prognozuojamos bendros išlaidos Gynybos departamento operacijoms 2011 metų rugsėjo 30 dieną, kai baigsis antrasis 90 dienų trukmės NATO įgaliojimų (vykdyti operaciją Libijoje) laikotarpis, sudarys maždaug 1,1 mlrd. JAV dolerių”, – rašoma ataskaitoje.

Kariniai veiksmai Afganistane, kur jau dešimtmetį vyksta konfliktas, Jungtinėms Valstijoms kas mėnesį atsieina apie 10 mlrd. dolerių.