Šalia ligšiolinių atsiranda vis naujų failų mokslininkų ir aplinkosaugininkų darbotvarkėse, pavyzdžiui, mikroplastiko teršalų žala ar vis didėjančio triukšmo įtaka jūrai ir jos gyventojams.

Kai „Viking Line“ judi iš Talino į Helsinkį, net ir vis prasilenkiant su priešpriešiais ar ta pačia kryptimi judančiais laivais, fantazijos pritrūktų įsivaizduoti, kad bet kurią akimirką Baltijoje yra apie 2 tūkst. laivų. Baltija – viena mažiausių, bet labiausiai apkrautų jūrų. Ji ir viena labiausiai urbanizuotų: prie jos keturiolikoje valstybių gyvena apie 90 mln. gyventojų. Be to, šiame regione daug vis intensyvėjančios pramonės ir žemės ūkio, o jie teršia aplinką. Baltijoje smarkiai išplėtota žvejyba. Maža to, jūra tampa statybviete – čia nutiestas „Nord Stream“ dujotiekis, netrukus Baltiją kirs Lietuvos – Švedijos elektros jungtis, kyla vėjo malūnų „giraitės“. Nereikia užmiršti ir pavojingo abiejų pasaulinių karų cheminio palikimo jūros dugne.
O Baltija ir be žmogaus intervencijos – „stresinė“ jūra: negili – vidutiniškai 55 m, o didžiausias gylis – vos 459 m, kai, pavyzdžiui, Viduržemio jūros gylio rekordas – per 5 km, ir net Baikalo ežeras gilesnis. Baltija dar ir uždara, vandens apykaita su vandenynu nedidelė, mažos druskingo ir didelės gėlo vandens įplaukos.
Susidėjus į krūvą pačios gamtos ir žmogaus sukurtoms problemoms, ne veltui Baltija – viena pažeidžiamiausių ir viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje.
„Baltijos jūra – žmogaus sukurtų problemų laboratorija, – sako Suomijos aplinkos ministras, Žaliųjų lygos atstovas vyriausybėje Ville Niinisto, pridurdamas: – Bet ši jūra gali būti ir tų problemų sprendimo laboratorija.“
O sėkmei reikia laboratorijos su daugybe skirtingų sričių specialistų. Svarbiausias Helsinkio įlankos metais paskelbtų 2014-ųjų ir birželį Turku surengtų Baltijos jūros dienų tikslas – dar kartą atkreipti dėmesį į Baltijos jūros sveikatą. Suomijos užsienio reikalų ministerijos kvietimu Baltijos jūros skalaujamų valstybių žurnalistai, taip pat ir iš „Veido“, turėjo galimybę pamatyti, kaip šias problemas sprendžia Suomijos mokslininkai, valstybės institucijų ekspertai, privačių iniciatyvų autoriai.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 252014" bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-25-2014-m