Baltijos šalys kol kas nesutaria dėl regioninio suskystintų dujų terminalo, penktadienį sakė Estijos premjeras po trijų ministrų pirmininkų susitikimo.

Anot Andruso Ansipo, Baltijos šalims būtų naudinga turėti vieną galingą terminalą, kuris galėtų gauti Europos Sąjungos (ES) paramą. Į tokį terminalą pretenduoja Latvija, bet Lietuvos pareigūnai yra išsakę abejonių, įtardami, kad projektas Rygoje gali būti susijęs su “Gazprom” interesais.

“Negaliu sakyti, kad jau turime sprendimą, bet galiu pasakyti, kad po šios dienos susitikimo turime idėjų, kaip artėti prie sprendimo”, – per spaudos konferenciją Estijoje sakė A.Ansipas.

“Akivaizdu, kad trys ar daugiau nei trys tokie terminalai būtų per daug Baltijos šalims. Taigi, turime susivienyti, kad galėtume efektyviau panaudoti ES ir mūsų pačių mokesčių mokėtojų pinigus. Akivaizdu, kad turime turėti tik vieną, bet ypač produktyvų”, – kalbėjo Estijos Vyriausybės vadovas.

Lietuvos Vyriausybė sako ketinanti iki 2014 metų pastatyti mažesnio galingumo terminalą Klaipėdoje. Jį planuojam statyti savo lėšomis, nepretenduojant į ES paramą, nes tai gali užvilkinti procesą. Ateityje, anot Vyriausybės, Lietuva galėtų pasiūlyti akcijų Latvijai ir Estijai.

Latvija Rygos uoste norėtų statyti galingą terminalą, tačiau Lietuvos pareigūnai teigia laukiantys garantijų, kad šis objektas nedidintų “Gazprom” įtakos ir nebūtų naudojamas eksportui. Tai grindžiama Latvijos pozicija kol kas neperimti magistralinių dujotiekių valdymo ir tuo, kad projektą gali įgyvendinti “Itera Latvia”, antrinė Rusijos bendrovės įmonė.

“Lietuvai bus sunku apsispręsti pritarti projektams, kuriuose nebus aiškumo, kad už valstybėms skiriamus ES pinigus nebus didinama “Gazprom” įtaka”, – praėjusią savaitę BNS Vilniuje sakė aukšto rango Lietuvos Vyriausybės pareigūnas.

Premjeras Andrius Kubilius penktadienį per bendrą spaudos konferenciją Estijoje sakė, kad dėl būtinų sprendimų liberalizuoti ir sujungti elektros rinkas Baltijos šalyse klausimų nekyla, bet “dujų sektoriuje yra didesnių iššūkių”.