Baltijos šalių namų ūkių finansinė padėtis pastaruosius dvejus metus blogėjo labiau nei Europos, tačiau kitais metais jų pajamos ir vartojimo išlaidos gali šiek tiek padidėti, prognozuoja SEB banko ekspertai.

SEB banko parengtoje “Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje” teigiama, kad vartojimui didėti daugiausiai prielaidų sudaro padidėjęs gyventojų optimizmas.

Prognozuojama, kad didesnės Estijos gyventojų pajamos ir kitais metais įvyksiantis euro įvedimas Estijoje lems geresnę šios šalies namų ūkių finansinę padėtį, tačiau skirtingai nei Lietuvoje, Estijos ir Latvijos namų ūkių finansiniai įsipareigojimai ir toliau išliks didesni negu finansinis turtas.

Lietuvoje namų ūkių finansinio turto grynoji vertė (apskaičiuojama iš finansinio turto atėmus įsipareigojimus) per pirmąjį pusmetį padidėjo 103 mln. eurų (355,6 mln. litų), tačiau tai labiausiai lėmė mažėjantis gyventojų paskolų portfelis.

Lietuvos namų ūkių pajamų ir išlaidų santykis pirmąjį pusmeti toliau blogėjo – pajamos mažėjo, o pirmojo būtinumo prekių ir paslaugų kainos didėjo. Prognozuojama, kad ir artimiausioje ateityje Lietuvos gyventojų pajamos didės lėčiau negu bendras kainų lygis.

Be to, nors Lietuvos namų ūkių finansinis turtas, atėmus įsipareigojimus, yra didžiausias visose Baltijos šalyse, lietuviai savo finansinę padėtį ateityje vertina pesimistiškiausiai.

Lietuvos namų ūkiai finansinio turto turi 2 mlrd. eurų daugiau negu įsipareigojimų, kai Estijos gyventojų namų ūkių finansiniai įsipareigojimai viršija finansinį turtą 2 mlrd. eurų, o Latvijoje – 2,5 mlrd. eurų.

Didžiausią vidutinį darbo užmokestį gauna Estijos dirbantieji. Tik šioje šalyje stebimas ir metinis vidutinio darbo užmokesčio didėjimas, kuris per metus augo 1,2 proc. ir šiuo metu siekia 822 eurus.

Tuo metu Lietuvoje ir Latvijoje vidutinis darbo užmokestis sumažėjo – atitinkamai 5,4 proc. ir 6,3 procento.

Estijoje senatvės pensija taip pat yra didžiausia nei kitose Baltijos šalyse ir siekia 305 eurus. Vidutinė pensija Latvijoje 2010-ųjų metų antrąjį ketvirtį buvo 250 eurų, ji per metus padidėjo 1,6 procento. Lietuvoje vidutinė pensija, per metus sumažėjusi 8 proc. ir yra mažiausia Baltijos šalyse – 216 eurų.

Pastaraisiais metais labiausiai sumažėjo Latvijos gyventojų pajamos, toliau “rikiuojasi” Lietuvos ir Estijos gyventojai. Latvijos namų ūkių vartojimo išlaidos per metus sumažėjo 24 proc., Estijos ir Lietuvos – atitinkamai 18 ir 17 procentų.

Prognozuojama, kad kitais metais Baltijos šalyse vartojimo išlaidos turėtų liautis mažėti ir pradėti kopti į viršų. Nors šalių ekonomikos augs tik keliais procentais, gyventojų nuotaika turėtų pagerėti.

“Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgą” SEB bankas ruoš du kartus per metus. Joje nagrinėjamas namų ūkių finansinis turtas ir įsipareigojimai, aptariamas įvairių socialinių ir ekonominių reiškinių tiesioginis ar netiesioginis poveikis manų ūkiams.