Arūnas BRAZAUSKAS

Balandžio pabaigoje žiniasklaida pranešė apie papildus Zalavo nekropolyje. Brolių Pilsudskių gimtinėje prie Pabradės lietuviai pastatė trijų metrų aukščio granito paminklą ir gražiai lietuviškai aprašinėjo. Tikėtina, kad ir garšvos aplink nuravėtos.

Kodėl tas paminklas čia pavadintas balvonu, paaiškinta kiek toliau.

Iš lrytas.lt žinome, kad pilko granito steloje įtvirtinti brolių atvaizdai, po jais išraižyta: „Bronislavas Petras Pilsudskis ir Juozapas Klemensas Pilsudskis“. Prie svarbiausių J.Pilsudskio gyvenimo datų parašyta: „1922 metais nuo Lietuvos atplėšė Vilnių ir jo kraštą, 1926–1935 m. Lenkijos patvaldys ir karo ministras“. Yra J.Pilsudskio citata: „Lietuvis esu ir lietuvišką tvarką jums įvesiu.“ Taip jis pasakęs 1926 m. išvaikant Lenkijos Seimą.

Istorikas Antanas Kulakauskas atidengiant paminklą Lenkijos maršalui ir jo broliui kalbėjo: „Ši žemė davė žmonių, kurių Lietuvoje nėra daug. Ir neverta vaizduoti užpykusių. Lietuviai vis dar vaduoja Vilnių, ir tai lietuviškumui nėra gerai. Tie lietuviai, kurie lygina Juzefą Pilsudskį su Adolfu Hitleriu ir Josifu Stalinu, patys nežino, ką sako.“

Pabradės seniūnas Edvardas Voršinskis ta proga vylėsi, kad ši vieta taps abiejų tautų draugiškumo simboliu.

Paminklą broliams Pilsudskiams pastatė broliai Kęstutis ir Vytautas Musteikiai, ne vien granito, bet ir ledo skulptūrų meistrai. Gal tai tie patys Musteikiai, kurių herbas yra Vytis (lenk. Pogoń). Tai tas Vytis, kuriame tiktai raitelio ranka su kardu tesimato, – tuo skiriasi nuo istorinio Lietuvos herbo. Pilsudskių herbas buvo Kościesza (Strzegomia, Strzegomita, Strzegonia). Fonetiškai užrašant herbų pavadinimus toje steloje būtų galima iškalti dedikaciją: „Stžegoniai nuo Pogonios“.

Kadangi brolių Pilsudskių biografijos nuodugniai nesurašytos Lietuvos mokyklų vadovėliuose, vertėtų priminti, kad jie buvo nuteisti pasikėsinimo prieš carą byloje. Abu buvo ištremti, o kitas nuteistasis pagal tą bylą Vladimiro Uljanovo (Lenino) brolis Aleksandras – pakartas. Bronislavas Pilsudskis (1866–1918) tremtyje Sachaline vedė čiabuvių ainų tautos moterį.

Greta žinomų Jozefo Pilsudskio (1867–1935) nuopelnų rečiau minimas toks: vadovavo revoliuciniams plėšikams, todėl, kaip teigia legenda, Vilniuje nėra tramvajaus, tiktai Tramvajų gatvė – mat J.Pilsudskio vyrukai apšvarino traukinį su tramvajaus tiesimui skirtomis lėšomis.

Būsimasis Lenkijos maršalas Japonijos vyriausybei pateikė Rusijos imperijos griovimo planą. Nežinia, ar to plano paskatinta Japonijos žvalgyba pinigais rėmė revoliucionierius per sumaištį Rusijoje 1905–1908 m. Tapęs Lenkijos „patvaldžiu“ 1933 m. J.Pilsudskis slapta siūlęs Prancūzijai prevenciškai užpulti ką tik išsiperėjusią nacistinę Vokietiją.

J.Pilsudskis buvo federalistas, įpėdiniams prisakė su Lietuva elgtis meiliai. 1938 m. kovo 17 d. Lenkija meiliai pateikė Lietuvai ultimatumą, kuriuo reikalavo tarp šalių užmegzti diplomatinius santykius. Užmezgimas reikštų, kad Lietuva de facto pripažįsta Vilnių priklausant Lenkijai. Kovo 19 d. Lietuva sąlygas priėmė. Po dviejų mėnesių, 1938 m. gegužės 12 d., įsigaliojo nauja Lietuvos konstitucija. Jos 6-asis straipsnis: „Lietuvos sostinė – Vilnius. Kitur ji gali būti perkelta laikinai įstatymu.“ Datų seka: 1926 m. gegužės 12 d. J. Pilsudskis įvykdė valstybės perversmą, 1935 m. gegužės 12 d. J. Pilsudskis mirė, 1936 m. gegužės 12 d. J. Pilsudskio širdis palaidota Vilniuje, 1938 m. gegužės 12 d. įsigalioja Lietuvos konstitucija.

Kokią žinią siuntė pasauliui Antanas Smetona, kai Lenkijoje iškilmingai minint J.Pilsudskio mirties metines Lietuva konstituciškai patvirtino, kad Vilnius, kur palaidota maršalo širdis, – Lietuvos sostinė? O 1939 m. rugpjūčio 22 d. A.Smetona paskyrė Lietuvos konsulą Vilniuje. Abrakadabra: ar Vilnius sostinė, ar užsienio valstybės miestas?

Po kelių mėnesių, kai Lietuva prisijungė Vilnių, prie Jono Basanavičiaus ir J.Pilsudskio širdies kapų pastatytos lietuvių karių garbės sargybos.

Mitologas dr. Dainius Razauskas tikina, kad žodis „balvonas“ reiškia stabą, kuriam aukojama, mat „balva“ lietuviškai – tai auka, atnaša. Zalave pastatytas balvonas broliams Pilsudskiams dabar tinka ir lietuvių atnašavimui: užrašai lietuviški – su žaltį ir Žemaitiją primenančia „ž“, nors neišvengta ir lenkų vartojamo nosinių žymėjimo, pavyzdžiui, „ą“. Tarsi plunksnele skrebenant kaltuku paklotas švarus pagrindas bendroms lietuvių ir lenkų apeigoms.