Tie keisti laikai, kai bankai vengė savo priedermės skolinti, iš lėto traukiasi. Tačiau pasitikėjimo tarp verslo ir bankų kreditą vis dar galima vadinti probleminiu.

Anot praėjusią savaitę Lietuvos banko paskelbtos finansinio stabilumo apžvalgos, nors bankų sistema patyrė nemenką sukrėtimą, didžiausi nuostoliai jau praeityje. Centrinis bankas pripažįsta, kad pernai kreditavimas buvo itin vangus, o bankai sukauptas reikšmingas likvidaus turto atsargas daugiausiai investavo į vyriausybių ir finansų institucijų obligacijas. Tada verslas veltui skambino pavojaus varpais – bankai jų girdėti nenorėjo. Taigi pernai visas bankų paskolų portfelis sumažėjo 14 proc. – 10-čia mlrd. Lt. O kaip reikalai klostosi šiemet? Per pirmojo sakinio optimizmą negailestingai kerta tokia Lietuvos banko prognozė: “Tikėtina, kad sąlyginai pasyvios nuotaikos kreditavimo rinkoje vyraus ir šiemet”.

Kaip bandelių kepėjai

Kalbantis su banko “DnB Nord” verslo bankininkystės departamento direktoriumi Dariumi Daruliu – nė užuominos apie pasyvias nuotaikas. “Bankai turi finansinių išteklių ir galimybių juos pritraukti, – tikina D.Darulis. – Atsiranda dėmesio vertų projektų, kuriuos galime kredituoti. Pernai nė su žiburiu ieškodamas nebūtum radęs tokių projektų, kaip įmonių įsigijimas. Nei investuotojai buvo pasirengę investuoti, nei bankai būtų galėję šnekėti apie kofinansavimą, o dabar tokių faktų jau esama”.

Negali nedaryti įspūdžio “Swedbanko” pateikti duomenys, kad šiemet per penkis mėnesius šio banko sudarytų verslo paskolų suma pasiekė 1,23 mlrd. Lt. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tai ??? mln. Lt daugiau. Tiesa, būsto ir vartojimo paskolos nesiekia ir 100 mln. Lt. Tačiau pernai jos buvo perkopusios tik pusšimtį milijonų.

“Swedbanko” valdybos pirmininkas Antanas Danys siūlo atkreipti dėmesį į mažėjančias indėlių palūkanas bankuose, kurios irgi rodo, kad bankai pinigų turi. Banko vadovas juokauja, kad bankų nereikia įtikinėti skolinti, kaip nereikia bandelių kepėjų įtikinėti kepti bandeles. Skolinti – bankų verslas, bet ekonomikos kilimo metais Lietuvos verslas tapo per daug priklausomas nuo lengvai prieinamų paskolų. “Neturime pakankamai stipriai išplėtotos kapitalo rinkos. Ir mūsų vertybinių popierių birža nėra didelė, ir fondų nėra daug, ir finansinių instrumentų. Todėl tiek daug pastangų dedama į tai, kad sustiprėtų kapitalo judėjimas į Lietuvą”, – sako patyręs bankininkas.

Pirmenybė eksportuotojams

Įtikinėjantiems, kad tereikia tik paskolinti, ir verslas atsistos ant kojų, A.Danys atsako, kad gydyti verslą naujomis paskolomis reikštų dar labiau gilinti problemą. “Skolinimimasis turi būti atsakingas. Šiuo metu mes orientuojamės į eksportuojančias bendroves, kuriančias pridėtinę vertę, investuojančias į plėtrą. Tokioms įmonėms reikia tikslinių paskolų, bet norime matyti ir pačių akcininkų dalyvavimą. O bendrovės, dirbančios su vartojimo prekėmis vidaus rinkoje, dar nejaučia, kad apyvarta didėtų. Skolinti pinigų vien tam, kad jos išmokėtų atlyginimus, būtų iš principo ydinga praktika”, – įsitikinęs pašnekovas. Jis siūlo pamiršti laikus, kai iš banko buvo prašoma paskolos, kad už ją nupirktas sklypas ar būstas vėliau būtų pelningai perparduotas.

“Iš tų laikų, kai ir bankai, ir jų klientai tikėjo, kad projektai bus lengvai įgyvendinti, šiuo metu bankai turi nemažai negrąžintų paskolų, – primena “Parex” banko valdybos pirmininkė Alma Vaitkunskienė. – Dabar pirmiausia siekiame išsiaiškinti, kaip klientas sugeba įvertinti ateities pinigų srautą prašomam paskolos laikotarpiui. Jau neužtenka formaliai pateikti verslo planą, kurį kokia nors konsultacinė firma parašė “copy – paste” būdu”.

“Parex” bankas, dirbantis su smulkiuoju ir vidutiniu verslu, taip pat ūkininkais, laikosi pozicijos, kad nedidelės paskolos šiandien yra labai perspektyvios. Ypač kai garantijas prisiima INVEGA ir Žemės ūkio garantijų fondai. Jie ne tik vertina projektus, bet ir toliau juos stebi. A.Vaitkunskienė sako, kad šia praktika Lietuva pranoksta Latviją.

Iš pokalbių su bankininkais galima susidaryti įspūdį, kad tarp bankų vyksta didelė konkurencija dėl perspektyvių projektų, tačiau visi bankai be išimties pirmiausia žvalgosi į eksportuojančias įmones. “DnB Nord” bankas didžiuojasi, kad ne be jo paskolų visai neseniai veikti pradėjo naujos gamyklos “Eternit Baltic” ir “Grafobal Vilnius”. Abi jos gamina eksportinę produkciją.

Kartėlio nuosėdos

Bankininkų entuziazmas dėl eksportuojančių įmonių Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriui Sigitui Besagirskui suprantamas – eksportas tapo Lietuvos ekonomikos varikliu. Į kai kurias šalis pasitaiko net neprognozuotai džiuginančio eksporto. Tačiau S.Besagirskas sako, kad kreditavimo prieinamumas atsigauna ne taip sparčiai, kaip eksporto rinkos. Net ir šios įmonės tebejaučia paskolų stygių, nes žaliavos, iš kurių gaminama eksportinė produkcija, dažniausiai yra perkamos iš skolintų lėšų. Kartais įmonės tiesiog negali gauti užsakymų, nes pritrūksta lėšų žaliavai nusipirkti.

Rimantas Kupšas, vadovaujantis “Panevėžio Auridai” – vienintelei Baltijos regione kompresorių gamintojai, kurioje dirba beveik tūkstantis žmonių ir kurios beveik visa produkcija orientuota į eksportą, ir šiandien turi ne vieną priekaištą bankams.

“Kreipėmės į bankus dėl paskolų, bet jiems neįdomu, – nelinksma patirtimi dalijasi įmonės generalinis direktorius. – Šiuo metu turime užsakymų daugiau nei iki krizės, bet nuo praėjusių metų pradžios negalime rasti bendros kalbos net dėl lėšų komplektuojančioms medžiagoms pirkti”. Direktorius negali atsistebėti, kad bet kurio klausimo tvarkymas banke pareikalauja maždaug devynių mėnesių, o iš naujo forminant paskolos dokumentus, kurių tebuvo keli lapai, teko sumokėti 22 tūkst. Lt.

Vangumu kaltinami bankai savo ruožtu atsikerta kitokiais pavyzdžiais. Antai į bankrotą gimztanti didelė bendrovė ėmė garsiai linksniuoti bankus, nutylėdama, kad neatsiskaitė nė už vieną paskolą. Kita bankų pasipiktinimą kelianti gudrybė – įmonės feniksai, kurios mėgina gelbėti savo verslą greta steigdamos naujas bendroves, neturinčias blogų kredito istorijų.

Pavojus iš Seimo rūmų

Svarbu tai, kad paskolų prieinamumą netikėtai gali sumažinti kai kurių Seimo narių aktyvumas. Jie vienas po kito registruoja tokius siūlymus, kuriuos išgirdę bankininkai linkę iš naujo vertinti būsimas paskolų teikimo galimybes. Balandį Lietuvos banko paskelbtoje pirmojo ketvirčio bankų apklausoje apie paskolas dauguma teigė, kad jų paklausa didėja. Lietuvos banko ekonomikos departamento finansinio stabilumo skyriaus ekonomistė Kristina Grigaitė informavo, kad tuo metu bankai ketino švelninti paskolų sąlygas. Tačiau tuo metu, kai vyko apklausa, dar nebuvo žinomi parlamentarų ketinimai.

Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo vertinimu, populistiniai Seimo narių pasiūlymai yra susiję su noru padėti tam tikroms verslo grupėms. “Nors jie neišspręstų problemos, bet yra registruojami ir aptarinėjami. Rizikos valdytojai bankuose negali į juos nereaguoti, nes jie turi vertinti, kiek ir kokios rizikos gali susikaupti ateityje”, – aiškina S.Kropas.

Bankininkus nustebino Seime užregistruotas pasiūlymas, kad iš žmogaus kredito istorijos, prisidengiant Asmens duomenų apsaugos įstatymu, būtų galima gauti informacijos tik apie vienus metus. Tai prieštarauja Europos praktikai, kur kuriamas registras, kad šalys galėtų dalytis informacija apie kreditų istorijas. Neigiamų pasekmių šalies ūkiui gali turėti ir siūlymas pakeisti Civilinio proceso kodeksą, įteisinant galimybę dvejus metus nevykdyti būsto paskolos grąžinimo įsipareigojimų. Užtektų vien šios pataisos, kad padėtis paskolų rinkoje vėl gerokai pablogėtų, o bankai būtų priversti dar atidžiau vertinti klientų riziką.

Jau liepą bankininkai kartu su verslininkais ketina aptarti tokių pasiūlymų pavojų. “Tai ne juokai. Ekonomikai reikia pinigų, reikia darbo vietų, reikia panaudoti ES paramą, ir be bankų paskolų negalėsime pajudėti iš vietos”, – įsitikinęs S.Kropas.