Apie pirmą ketvirčio pelną Lietuvoje po pusantrų metų pertraukos paskelbęs bankas “Swedbank” prabilo apie grįžimą prie tradicinės bankininkystės, tačiau analitikai abejoja, kad bankai artimiausiais metais smarkiau atsuks paskolų kranelį, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Finansų analitikų asociacijos prezidentė Daiva Rakauskaitė sako, kad staigaus kreditavimo bumo tikrai neturėtų būti, nors bankų rodikliai antroje metų pusėje turėtų būti geresni: “Agresyvus skolinimas gali lemti tokius pat didelius atidėjimus, todėl sparčios plėtros bankų segmente nereikėtų tikėtis”, – sako ji.

Pasak Finansų analitikų asociacijos prezidentės, kitų bankų rodikliai priklausys nuo to, kiek griežtai vienas ar kitas bankas atidėjimus formavo pernai. “Jei bankai pernai nuoširdžiai viską nurašė, tai jie šiemet turėtų parodyti pelno. Gal tai yra signalas, kad bankai po truputį grįžta į savo vėžias, pradeda aktyviau veikti kreditavimo srityje, nes praktiškai nuo 2008 metų sausio finansavimo funkcija buvo padėta į šoną”.

„Verslo žinios“ rašo:

„Swedbank“ vakar pranešė, kad 2010 m. III ketv., pirmą kartą po šešių iš eilės nuostolingų ketvirčių, banko grupė Lietuvoje uždirbo 90 mln. Lt grynojo pelno. Tačiau dėl atidėjinių galimiems paskolų nuostoliams dengti per 2010 m. tris ketvirčius grupė patyrė 93 mln. Lt nuostolių. Per 2010 m. sausį–rugsėjį bankas suformavo 345 mln. Lt atidėjinių, o tai 67% mažiau nei prieš metus, kai atidėjinių suma siekė 1,041 mlrd. Lt.
Kitą savaitę savo III ketvirčio rezultatus paskelbs ir kitu du didieji bankai Lietuvoje – SEB ir DnB NORD, o jų, kaip ir kitų bankų rodikliai, vertina Daiva Rakauskaitė, Finansų analitikų asociacijos prezidentė, ir priklausys nuo to, kiek griežtai vienas ar kitas bankas atidėjinius formavo pernai.
„Swedbank“ paskelbė, kad per III ketv. verslo paskolų srityje matomas nedidelis atsigavimas – paskolų portfelis išaugo 4%.
Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius, kol kas nelinkęs sureikšminti duomenų apie pelną, nes analizuodamas pastarojo meto veiklos rezultatus pastebi, kad bankai pradėjo daugiau uždirbti ne iš kreditavimo, o iš valiutų konvertavimo operacijų, brangusių pavedimų – tai ir padeda jiems atsigauti, pelnas nereiškia, kad bankai pradeda labiau pasitikėti Lietuvos rinka.
„Paskolų ir toliau išduodama mažai“, – kalba p. Besagirskas ir skaičiuoja, kad nuo 2008 m. lapkričio, kai faktiškai ir prasidėjo krizė, iki šių metų rugsėjo vidaus kredito suma sumažėjo 7,5 mlrd. Lt, iš jų įmonėms – 5,2 mlrd. Lt.
„Bendra tendencija ta, kad bankai paima pinigus iš rinkos, o skolina gerokai mažiau. Be to, didžioji dalis naujų paskolų yra skirta senosioms refinansuoti, pastebime, kad bankai refinansuoja senas paskolas labiau apsidrausdami. Nedaug naujų objektų, kuriuos finansuotų, o ir apyvartinių lėšų išduodama labai mažai“, – teigia p. Besagirskas.
„Swedbank“ skaičiuoja, kad nuo metų pradžios paskolų portfelis sumažėjo 7%, o tokios tendencijos fiksuojamos dėl vis dar nepakankamos naujų paskolų paklausos. Ponas Besagirskas mano, kad dėl to kalti patys bankai, o tiksliau – akcininkai Švedijoje, jie vienodai griežtai vertina padėtį visose Baltijos šalyse ir taiko vienodus standartus, nors valstybėse padėtis skirtinga.