2012 Sausio 28

Bankai pinigų turi, bet skolinti vis dar nelinkę

veidas.lt


Lietuvos banko po dešimtmečio vėl prisimintos atviros rinkos priemonės dar kartą patvirtino, kad komerciniai bankai pinigų turi, bet įdarbinti jų vis dar nelinkę.

Jau visą mėnesį Lietuvoje veikia vadinamosios atviros rinkos operacijos, skirtos prireikus komerciniams bankams gauti papildomų pinigų ar perteklinius išteklius padėti kaip terminuotus indėlius, – indėlių ir skolos vertybinių popierių pirkimo bei atpirkimo aukcionai.
Šiuos sandorius Lietuvos bankas prisiminė ir vėl pasiūlė rinkoje po dešimties metų pertraukos. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Darius Petrauskas „Veidui“ tvirtino, kad ilgą laiką tarpbankinėje rinkoje nebuvo tokios specifinės situacijos, kuri pareikalautų praktinio šių priemonių taikymo. Analitikai mano, kad pasitelkti šias priemones Lietuvos banką paskatino „Snoro“ bankrotas ir euro zonos krizė: siekta suteikti komerciniams bankams galimybę ir greitai trumpam laikotarpiui pasiskolinti pinigų, ir apsaugoti bankų turimus išteklius nuo galimų euro turbulencijų.
Per mėnesį tapo akivaizdu, kad Lietuvos bankams šiuo metu svarbiau ne gauti papildomų lėšų parduodant Vyriausybės vertybinius popierius, bet atvirkščiai – įdarbinti savo laisvus pinigus, kurių bankuose, atrodo, yra pakankamai. Nuo gruodžio mėnesio įvyko penki terminuotų indėlių aukcionai, per kuriuos mažiausias palūkanas pasiūlę komerciniai bankai pasidėjo indėlius Lietuvos banke. Per pastarąsias dvi savaites septynioms dienoms komerciniai bankai pasidėjo po 900 mln. Lt indėlį, o iš viso per mėnesį – 2,8 mlrd. Lt (tiesa, dalis pinigų kas savaitę galėjo kartotis). Tuo tarpu vertybinių popierių Lietuvos bankui parduota tik už 210 mln. Lt, o pastarąsias dvi savaites tokių aukcionų iš viso nevyko.
Jei bankai deda indėlius už tokias menkas palūkanas – apie 0,41 proc., vadinasi, pinigų jie turi, tačiau galimybių pelningai įdarbinti pinigus suteikiant paskolas verslui ir gyventojams vis dar nemato. Po krizės bankai pakeitė skolinimosi sąlygas, o naujoji Lietuvos banko valdžia dar labiau sugriežtino reikalavimus, įvesdamas atsakingo skolinimo gaires.

Litui grėsmės nekelia

Nors kai kurie ekonomistai pradėjo skambinti pavojaus varpais, esą šios priemonės silpnina litą, nes Lietuvos bankas išleisdamas naujus litus superka šalies Vyriausybės vertybinius popierius, o ne įsigyja užsienio valiutos litams padengti, šių operacijų mastai nėra dideli ir grėsmės bent kol kas nekelia.
„Lito stabilumo griovimu tikrai nekaltinčiau, nes mastas nėra didelis, kad turėtų įtakos pinigų masei. Net atvirkščiai – statistika rodo, kad Lietuvos banke padedama kur kas daugiau indėlių, nei parduodama vertybinių popierių, tad pinigų kiekis komercinėje sistemoje mažėja, o ne didėja“, – pabrėžia kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos analitikas Stasys Jakeliūnas.
Jo manymu, šios priemonės greičiausiai pasiūlytos kaip prevencinė priemonė bankų sistemos stabilumui po „Snoro“ banko bankroto užtikrinti. Analitikas spėja, kad galbūt ši priemonė pirmiausia buvo skirta bankams, kurie neturi užnugaryje motininių bankų ir galėjo susidurti su problemomis dėl indėlių atitraukimo. „Jei būtų pasiūlyti tik vertybinių popierių pirkimo sandoriai, per daug tiesmukiškai galima interpretuoti, kam skirta. Norint tai šiek tiek užmaskuoti, pasiūlytas priemonių paketėlis“, – aiškina S.Jakeliūnas.
D.Petrauskas neslepia, kad tarpbankinėje rinkoje susidariusi situacija yra „Snoro“ bankroto išdava, tačiau pabrėžia kitą priežastį: išmokėjus indėlių draudimo sumas „Snoro“ indėlininkams, komercinius bankus pasiekė didžiulė injekcija.
„Nesant alternatyvų perteklinis likvidumas iškeičiamas į eurus ir ieškoma, kaip juos investuoti. Papildomos priemonės suteikia daugiau lankstumo patiems bankams, turintiems perteklinį likvidumą, nekeisti litų į eurus ir neieškoti pinigų įdarbinimo alternatyvų euro rinkoje, kuri, ne paslaptis, pastaruoju metu sušlubavusi ir neveikia idealiai“, – tvirtina Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas.
Mykolo Romerio universiteto Bankininkystės ir investicijų katedros dėstytoja Eugenija Martinaitytė šiuos sprendimus vertina pozityviai, nes jie praplečia Lietuvos centrinio banko galimybes veikti monetarinę politiką. Iki šiol centrinio banko veiksmai buvo suvaržyti argumentais, kad Lietuvoje galioja valiutų valdybos modelis. „Akivaizdu, kad veikiantis valiutų valdybos modelis yra modifikuotas, lankstesnis, tai leidžia Lietuvos bankui vykdyti funkcijas, būdingas klasikiniam bankui, – aktyviai naudoti atviros rinkos operacijas“, – pabrėžia E.Martinaitytė.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. Jose Dennison Jose Dennison rašo:

    Ar jums reikia skubiai paskolos išspręsti savo finansinius poreikius? siūlome paskolų svyruoja nuo 5,000.00 250,000,000.00 Max, mes esame patikimas, efektyvus, greitas ir dinamiškas, nėra kredito patikrinimus ir siūlo 100% garantuotas užsienio paskolas per visus laikotarpius čia. Mes taip pat suteikti paskolą eurais sterlingų ir JAV dolerio keitimo kursas nuo visų paskolų yra 2%, jei esate suinteresuoti grįžti į mus elektroniniu josedennison007@gmail.com.with šią informaciją: Jūsų vardas: Šalis: Miestas: Adresas: Reikalaujamas dydis : laikas trukmė: Amžius: Lytis: Pareigos: Kontaktinis telefonas: Ačiū. Mr.jose

  2. Vilma Vilma rašo:

    Mums reikėjo skolintis ilgesniam laikui pinigus tai kiek teko eiti į bankus visi labai noriai būtų suteikę paskolą. Asmeninė kredito istorija puiki, pastovus darbas ir pastovios pajamos kurios su laiku vis kyla. Pasiskolinome iš http://kku.lt/naudinga/vartojimo-kreditas/ priimtinomis sąlygomis.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...