Bankai įsitikinę, kad šiemet jų klientai pageidaus itin individualizuotų, asmeniniams poreikiams ir aplinkybėms ypač pritaikytų bankinio sektoriaus paslaugų.

Šie metai, bankininkų nuomone, bus pirmieji po krizės, kai bankai visiškai atgaus pusiausvyrą, o rinka stabilizuosis. Juk iš esmės didžiosios bankų krizės visame pasaulyje jau liko praeityje, tad dabar pats metas kalbėti apie finansų sektoriaus atsigavimą. Prognozuojama, kad šiemet tiek gyventojai, tiek verslininkai nustos gyventi taupymo nuotaikomis ir vis daugiau pinigų ims investuoti.
Pavyzdžiui, Lietuvos banko ekonomikos departamento apklausos duomenimis, tiek įmonės, tiek gyventojai jau antrąjį 2010 m. pusmetį skolinosi kur kas aktyviau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, o tai buvo pirmas augimas po dvejus metus trukusio skolinimosi mažėjimo.
Prognozuojama, kad tokia tendencija išsilaikys – dauguma bankų tikisi, kad ateinantį pusmetį skolinimosi paklausa ir toliau didės, nes verslas ims vis sparčiau augti. Ypač sparčiai atsigaus eksportuojantis verslas.
Lietuvos banko apklausų duomenimis, daugiau kaip pusė bankų mano, kad sąstingis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje turėtų baigtis iki 2011 m. pabaigos.
Šiek tiek lėčiau, bet taip pat atsigaus smulkusis ir vidutinis verslas, į kurį ketinama sutelkti itin daug dėmesio, mat būtent šis sektorius yra pajėgus sukurti daugiausiai naujų darbo vietų.
Tačiau tas dėmesys bus jau kitoks nei anksčiau. Pasak ekspertų, kaip niekada svarbus taps asmeninis bendravimas su bankininkais: per krizę žmonės suprato, kad negalima pasitikėti konvejeriu siunčiama informacija, kad svarbios kiekvieno banko kliento asmeninės aplinkybės ir joms pritaikytos banko paslaugos.
Tad šie metai, galima sakyti, taps individualių bankinių paslaugų proveržio metais.
Tokios pat nuomonės yra ir Ūkio banko tarybos pirmininkė dr. Edita Karpavičienė, su kuria kalbamės apie tai, kokie pokyčiai šiemet laukia ne tik Lietuvos, bet ir Europos bei viso pasaulio bankinio sektoriaus, ir kokios bankų paslaugos taps pačios svarbiausios šiais, 2011-aisiais, metais.

PROGNOZĖS: Kokie bus šie metai Lietuvos ir visos Europos bankams?
E.K.: Bankų rinkai nėra nieko svarbiau už stabilumą: tokiomis sąlygomis gali planuoti veiklą, prognozuoti rezultatus, pateisinti investuotojų bei indėlininkų lūkesčius ir uždirbti ateičiai.
Lietuvoje bankinio sektoriaus stabilumą pavyks užtikrinti. Tiesa, neteigiu, kad tam pakanka vien bankų pastangų. Didelės įtakos turės ir visos Šiaurės Rytų Europos sugebėjimas išlaikyti pusiausvyrą.

PROGNOZĖS: Bet juk įtampos dar tebeliks?
E.K.: Įtampos buvo ir bus: visi stebime padėtį Airijoje, Ispanijoje, Italijoje, Portugalijoje. Tačiau turime ir teigiamų žinių: ne tik Europos, bet ir viso pasaulio finansų rinkas stipriai sukrėtęs Islandijos bankrotas, pasak šaltinių, suvaldytas. Negana to, šios šalies prezidentas Olafuras Ragnaras Grimssonas patikino, kad bankų krizė baigėsi, o naujoji bankų sistema veikia gerai.
Žinoma, įtakos bankų padėčiai turės didžiųjų valstybių veiksmai. Jau kuris laikas kalbame ne tik apie JAV, bet ir apie Kiniją. Jos planai pritraukti kapitalo į šalį, ketinimai investuoti užsienyje taip pat turės įtakos šių metų finansinei aplinkai.
Tokios dvejopos – neramios ir pozityvios žinios šiemet ir bus tas fonas, kuriame skleisis finansų ir bankų rinkos įvykiai.

PROGNOZĖS: Kokios žinios bus geriausios Lietuvos bankams?
E.K.: Lietuvos bankams geriausia žinia laikyčiau gerėjančias gyventojų nuotaikas. Apklausos liudija, kad 45,2 proc. verslininkų per ateinančius trejus metus reikės finansavimo verslui plėtoti. Iš jų 82,4 proc. ketina pasinaudoti paskolomis. Lietuvos bankams tai reiškia, kad šalies verslas jaučiasi stabiliau ir rengiasi plėtrai. Ketinimai skolintis liudija, kad verslas jau patikimiau planuoja savo ateitį.

PROGNOZĖS: Galbūt nukris ir didžioji atidėjinių blogosioms paskoloms našta?
E.K.: Krizė visiems mums davė vieną svarbią pamoką – visuomenė išmoko skolintis atsakingai. Kylant ekonomikai paskolų portfelio padėtis turėtų gerėti.

PROGNOZĖS: Kokių laukia naujų iššūkių?
E.K.: Mūsų šaliai iššūkis lieka tas pats – palyginti stabilią ūkio padėtį aktyvuoti taip, kad kuo daugiau verslo ir gyvenimo sričių pradėtų gyventi kūrybos ir plėtros, o ne taupymo nuotaikomis. Tačiau tam nepakaks vien bankų gerų norų ir pagalbos.
Statistikos departamento apklausos duomenimis, 2010-ųjų pabaigoje 19 proc. gyventojų tikėjosi, jog šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių truputį pagerės, 36 proc. prognozavo pablogėjimą, o 42 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pati. Taigi svarbios bus gyventojų nuostatos, kurios lems visos visuomenės pasiryžimą drąsiau imtis veiklos. Bankams svarbiausias iššūkis bus atrasti ir finansuoti tuos projektus, kurie paskatintų ekonomikos augimo procesus.

PROGNOZĖS: Kaip manote, kokios bankinės paslaugos šiais metais vyraus – investavimas, paskolos, indėliai?
E.K.: Manau, kad visos paslaugos bus aktualios ir jų paklausa didės. Atsigaunant po krizės kils nemažas tiesioginio bendravimo su bankų vadybininkais poreikis. Tai natūralu: negali pasitikėti vien tik konvejeriu siunčiama informacija, kiekvienam žmogui – ar jis būtų verslininkas, ar studentas – rūpi konkrečias jo gyvenimo aplinkybes nusakantys klausimai. Tad klientams reikės daugiau tiesioginio bendravimo.

PROGNOZĖS: Ką tokios tendencijos sakys apie Lietuvos rinką apskritai?
E.K.: Lietuva gana stipriai priklauso nuo ekonominio gyvenimo procesų, kurių pradžia ir valdymas ateina iš svetur. Manau, turėtume daugiau ekonominės veiklos inicijuoti šalies viduje, o ne tik reaguoti į tai, kas vyksta aplinkui. Didėjantys klientų poreikiai ir noras gauti individualių paslaugų mums rodo tendenciją, kad gyventojai ir verslas jau gyvena nebe taupymo nuotaikomis, bet imasi ieškoti galimybių daugiau uždirbti, investuoti ar kitaip “įdarbinti” savo turtą.
Pavyzdžiui, fiziniams asmenims per devynis praėjusių metų mėnesius Ūkio bankas išdavė septynis kartus daugiau paskolų nei per tą patį laikotarpį užpernai. Be to, gyventojai skolinosi jau ir didesnes sumas – kreditų sumos svyravo nuo 700 iki 40 tūkst. litų.
Bet kuriuo atveju tai pozityvios tendencijos, patvirtinančios gerėjančias rinkos nuotaikas.

PROGNOZĖS: Kokios paslaugos vyraus jūsų banke?
E.K.: Mes aktyviai bendraujame su smulkiuoju ir vidutiniu verslu, tarp klientų daugėja ir stambių verslo įmonių. Skiriame daug laiko ir jėgų tam, kad rastume klientui palankiausią ir naudingiausią sprendimą. Taigi mūsų banke vyraus dar individualesnis dėmesys klientui.

PROGNOZĖS: Ar 2011-aisiais didės palūkanų normos?
E.K.: Palūkanų normos priklausys nuo Lietuvos ir tarptautinės ekonominės padėties, kuri lems pinigų poreikį bei kainą.

PROGNOZĖS: Paprognozuokite, kas šiemet bus paskolų gavėjai.
E.K.: Realistiškai mąstantys ir veiklą planuojantys žmonės, o verslo segmente vyraus naujas idėjas įgyvendinantys žmonės.

PROGNOZĖS: Ar manote, kad būtent šie asmenys kels šių metų Lietuvos ekonomiką?
E.K.: Taip, nes būtent šie žmonės turi daugiausiai drąsos ir tvirčiausiai stovi ant kojų.

PROGNOZĖS: Kurie sektoriai, Jūsų nuomone, atsigaus greičiausiai ir lėčiausiai?
E.K.: Daug kas priklauso nuo vartojimo didėjimo bei bendrosios valstybės krypties. Lietuvos žmonės tapo labai atsargūs, šiais metais jie taip pat nepuls išlaidauti. Toliau tiesis eksportuojantis verslas. Gana nelengva bus smulkiajam ir vidutiniam verslui, priklausančiam nuo vidaus vartojimo, tačiau būtent jis kuria didelę dalį darbo vietų. Svarbu sutelkti ypatingą dėmesį į šį segmentą.

PROGNOZĖS: Kaip vertinate pasaulinę tendenciją griežčiau kontroliuoti bankų veiklą? Kokie to pliusai ir minusai?
E.K.: Kai kurias tokio reguliavimo mintis laikau būtinuoju politinės retorikos atributu.

PROGNOZĖS: Kaip tai paveiks Lietuvos bankus?
E.K.: Lietuvoje gaji į akligatvį vedanti kaltųjų ieškojimo veikla. Bankai pastebimi, jų veikla atidžiai stebima, todėl tikiuosi, kad priimti sprendimai dėl dar didesnės bankų kontrolės pirmiausia padės palaikyti bankų rinkoje vienodas konkuravimo sąlygas.

Įkirta
Iššūkis mūsų šaliai – palyginti stabilią ūkio padėtį aktyvuoti taip, kad kuo daugiau sričių pradėtų gyventi kūrybos ir plėtros, o ne taupymo nuotaikomis.