Europos Komisija pasiūlė naują finansinių sandorių mokestį. „Norime teisingiau paskirstyti mokestinę naštą ekonomikoje. Iki šiol finansų sektorius mokėjo mažiau mokesčių nei kiti.

Jei šis sektorius mokėtų PVM, Europos šalių biudžetai papilnėtų 18 mlrd. eurų per metus. O juk finansų sektoriaus pelningumas aukštesnis nei daugelio kitų ekonomikos sektorių, o vadovų atlyginimai net 40 proc. didesni. Per krizę bankus šalys gelbėjo mokesčių mokėtojų lėšomis. Tad dabar siekiame deramo finansų sektoriaus indėlio į viešuosius finansus“, – įstatymo būtinybę „Veidui“ aiškino už mokesčių politiką atsakingas eurokomisaras Algirdas Šemeta.
Kodėl bankai ir kitos finansų įstaigos lig šiol buvo mažiau apmokestinti? A.Šemetos manymu, ir dėl istorinių dalykų: anksčiau jie daugiau versdavosi finansavimo ir santaupų paslaugomis ir tik pastaruosius dvidešimt metų finansų sektoriuje paplito prekyba vertybiniais popieriais. Kai kurias tos prekybos rūšis galima pavadinti spekuliacinėmis. Pavyzdžiui, aukšto dažnio prekyba – tai yra per sekundės dalis kompiuterio atliekamos operacijos, paprastai skirtos rizikuoti ir spekuliuoti rinkose. Tokie sandoriai nekuria ilgalaikės ekonominės vertės ir dažnai būna rizikingi.
Bankai žinią apie siūlomą mokestį sutiko skirtingai. Tradiciniai, kurių verslas daugiausiai susijęs su paskolų ir taupymo paslaugų teikimu, jam neprieštarauja, aštriau reaguoja tie, kurie verčiasi ir pelnosi iš prekybos finansiniais instrumentais. „Tačiau man svarbu, kad idėją palaiko net 65 proc. ES gyventojų, panašus procentas ir Lietuvos piliečių, ir šis skaičius vis auga“, – tvirtina A.Šemeta.
Finansinių sandorių mokestis būtų taikomas tik finansų institucijų tarpusavio sandoriams, piliečių ir smulkaus verslo sandoriams jis neturėtų įtakos. Taip pat nebus apmokestinamos akcijų ir obligacijų emisijos pirminėse rinkose, skirtos realios ekonomikos finansavimui. Mokestis kasmet papildytų šalių biudžetus 57 mlrd. eurų. Kiek susidarytų Lietuvoje, kol kas nėra skaičiuota. EK siūlo tik minimalų mokesčio tarifą, 0,1 proc. tarifą prekybai akcijomis ir obligacijomis ir 0,01 proc. kitiems išvestiniams produktams, o šalys galėtų taikyti ir didesnius. Mokestis būtų taikomas pagal finansinės institucijos ar jos filialo registracijos vietą: jei Lietuvoje įsikūręs investicinis fondas per savo partnerius pirks akcijas Londone arba Niujorke, mokestis už sandorį bus mokamas į Lietuvos biudžetą. Dalis mokesčio sumos patektų į ES biudžetą, tiek pat sumažindama nacionalinius įnašus. Mokestis įsigaliotų nuo 2014 m.