Kai tik banko darbuotojas ims pasakoti apie tai, kas nesusiję su jūsų vizito tikslu, bus geriausia, jei paprašysite nesivarginti, apsisuksite ir išeisite.

Prieš porą metų šioje skiltyje rašiau: „Saugokitės – jus keri bankų danajai.“ Tada bandžiau atkreipti dėmesį į agresyvią bankų asmeninių finansų patarėjų ar net ištisų institutų invaziją viešojoje erdvėje. Pastarieji, nuolat kalbėdami apie atsakingą skolinimąsi, labai suaktyvėjo krizės pradžioje, nors jų pastabos būtų buvusios naudingesnės ir prasmingesnės anksčiau, tuo metu, kai visi, raginami šūkio „butai brangzzzz“, skolinosi per daug nemąstydami.
Praėję metai rodo, kad buhalteriniai pirmųjų krizės metų bankų nuostoliai jau keleri metai vėl virtę pelnais, o visą naštą už neapgalvotus veiksmus teko prisiimti itin savo gyvenimą suvaržiusiems skolininkams. Užtat akivaizdžiai stiprioji bankų pusė susitvarkė taip, kad nuostoliai prislėgė tik tuos esą „neatsakinguosius“. Taigi sakykime tiesiai: jie išlošė, nes apgavo naivius ir patiklius.
Neprisiminčiau šitų klausimų ir neaštrinčiau žaizdų, jeigu Lietuvai jau artimiausiais mėnesiais vėl negrėstų nauja nesąžiningos reklamos banga, kai nutylint realias rizikas įkyriai kalbama tik apie galimus laimėjimus, ir taip, sukūrus neišvengiamos pergalės iliuziją, vėl plačiais tinklais graibomos ir labai kuklios žuvelės.
Kad mano baimė turi rimtą pamatą, neseniai dar kartą įsitikinau „Swedbanko“ Tuskulėnų skyriuje, klausydamasi to, ką aiškina tokia banko tarnautoja ponia Jolanta. Sužinojau, kad klientė tiesiog tuoj pat turi apsispręsti dėl antros pakopos pensijų sutarties, nes tai esą tikrai garantuos moteriai didesnes išmokas, juolab kad “Sodra” ir taip vargu ar išliks. Prisiminta, kad taip yra „visame pasaulyje“. Aiškinta, jog puiku jau vien tai, kad jei klientė mirtų dar nesilaukusi pensinio amžiaus, šita pensija jai tikrai bus išmokėta (suprask, gaus vaikai…).
Ponios Jolantos iš „Swedbanko“ kalba buvo primityvus ir labai tiesmukas sudėtingo investicinio produkto reklamavimas. Taip ir nesupratau, ar ponia Jolanta tikrai tiki, kad taip yra „visame pasaulyje“, ar tiesiog plepa, ką liepė viršininkai. Bijau, kad abi prielaidos teisingos. Ir dar man atrodė, kad ji taip ir nesuvokė, jog tai per penkiasdešimt metų perkopusiai moteriškei kukliu paltuku (po to su ja pasikalbėjusi sužinojau, kad jos mėnesio pajamos „būna, siekia ir tūkstantį litų“) ji beveik garantuotai mažina būsimą “Sodros” pensiją.
Beje, ponios Jolantos ir jos kolegės paklaususi, ar tikrai ir „Swedbanko“ Asmeninių finansų instituto patarėjai sako, jog galima šitaip žaisti su kitų žmonių pinigais, išgirdau puikią, kad ir kaip ją vertintum, repliką: „Maža, ką jie kalba.“ Taigi, matyt, neatsitiktinai šio banko Asmeninių finansų institutas skelbiasi esantis „nepriklausoma „Swedbank” banko dalis“. Tad jo paskirtis – šviesti visuomenę asmeninių finansų valdymo klausimais – realioje banko praktikoje virsta buka reklama. Ir manau, kad ir to „nepriklausomo“ instituto darbuotojai puikiai žino, jog banko (ir net tik šio…) darbuotojai turi asmeninius planus, kiek pensijų, draudimo produktų, investicinių paslaugų ar kitų banko teikiamų paslaugų privalo kas mėnesį išplatinti. Ir nors darbuotojams (tai man liudijo ne vienas žmogus) už tai nemokama, tačiau nevykdydamas tokių planų gana greit atsistosi eilėje į darbo biržą.
Kaip žinome, nuo kitų metų kinta kai kurios pensijų sistemos nuostatos, ir esamiems pensijų kaupimo dalyviams, sudariusiems pensijų kaupimo sutartis iki 2013 m., suteikiama teisė apsispręsti dėl pensijų kaupimo naujomis sąlygomis. Nuo balandžio iki rugsėjo jie gali raštu kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę dėl sutikimo mokėti papildomą įmoką savo lėšomis arba raštu vienašališkai sustabdyti pensijų įmokų pervedimą į pensijų fondą.
Ta žinia reiškia ir kitą jau pradėtą aktyvią medžioklę, kai visokios jolantos, danutės ar algučiai kalbės bet ką ir bet kam, kad tik vykdytų anuos planus. Ir po to skaitysime, kad patarė netinkamai, kaip skaitėme „pirkau „Snoro“ obligacijų, nes labai gera kaimynė sakė, kad bus gerai“; „pervedžiau įmonės sąskaitą į bankrutuojantį banką, nes labai jau malonus darbuotojas su manimi bendravo“; „pirkau tokių su Pasaulio akcijomis susietų obligacijų, nes perskaičiau lankstinuke, kad garantuotas prieaugis – net 6 proc. per metus“ (čia “DnB Nord” banko 2007 metų pasakėlės, dėl kurių teismai pluša jau geras penkmetis).
Kas bus kaltas, kai ateis laikas ir gražūs pažadai daugeliui žmonių su menkomis pajamomis virs mažesne pensija? Naivaus ir patiklaus žmogaus menkas finansinis išprusimas? Bankų vadovai, verčiantys eilinius darbuotojus dirbti jiems tikrai sunkiai įveikiamą ir pagal išsilavinimą (kalbu iš asmeninės patirties), ir pagal laiką, kuris skiriamas klientui, darbą? Tie darbuotojai, kurie kalbėjo iki galo nesuvokdami, ką kalba? Tie darbuotojai, kurie pakampėje močiutės piniginę atims, kad tik įtiktų savo darbdaviams ir užsidirbtų kokią premiją? Ar tie bankų vadovai, kuriems ideologija aukščiau kokios eilinės moteriškutės kukliu paltuku ir apytušte pinigine?
Konkrečiu atveju kalbu apie vieną „Swedabanko“ vadovų, UAB „Swedbank investicijų valdymas” direktorių Aurimą Maždžierių, kuris, paprašytas pakomentuoti konkrečią konsultavimo situaciją, tardė mane, ar aš iš esmės pritariu valstybinei pensijai, ar privačiam kaupimui. Matote kokį nors sąryšį? Aš ne. Išskyrus ideologinę prievartą. Mat labai nuoširdžiai pritariu privačiam kaupimui ir juo naudojuosi, bet puikiai suvokiu (na, teko mokytis matematikos…), kad vyresnio amžiaus žmonėms (ypač moterims) su kukliomis pajamomis rezultatas gali būti liūdnas. O jeigu dar į pensiją teks eiti per kokią nors eilinę finansų krizę, kai kris pajamingumas?
Beje, pastebėjote, kaip noriai bankai įrašinėja visus jūsų pokalbius, kai skambinate pačiu menkiausiu klausimu, ir kaip niekada neįrašinėja savo įkyrių nereikalingų paslaugų, kortelių, investicinių produktų reklamų? Matyt, gerai suvokia, kaip tai atrodytų rimtesnėje diskusijoje.
Labai tikiuosi, kad jau artimiausiu metu Lietuvos žiniasklaidoje atsiras daug profesionalių nei finansiškai, nei ideologiškai NESUINTERESUOTŲ žmonių komentarų, kam ir kada verta kaupti privačiuose pensijų fonduose (tokių žmonių tikrai daug) ir kam toks žingsnis gali reikšti labai abejotinus rezultatus. O iki tol drįsiu pateikti vieną patarimą: kai tik banko darbuotojas ims pasakoti apie tai, kas nesusiję su jūsų vizito tikslu, paprašykite nesivarginti. Ir prieš darydami sprendimą paklausinėkite bent keletą daugiau išmanančių žmonių, palaukite dar tik žadamos skaičiuoklės, kuri parodys galimą jūsų pasirinkimo rezultatą. Spręskite ramiai, nes vilkai jūsų tyko, net jei neužsiauginote nei tankios vilnos, nei sultingos mėsytės.

Kas bus kaltas, kai ateis laikas ir gražūs pažadai daugeliui žmonių su menkomis pajamomis virs mažesne pensija? Naivaus ir patiklaus žmogaus menkas finansinis išprusimas?