Baigiantis šeštiesiems B.Obamos prezidentavimo metams atrodo, kad ambicingi jo tikslai grąžinti Jungtinėms Valstijoms pasaulio lyderių vaidmenį gali likti neįgyvendinti.

„Visiems, kurie šiandien žvelgia į mus iš anapus krantų, visiems, kurie susispietę prie radijo imtuvų užmirštuose pasaulio kampeliuose ir parlamentuose, aš noriu pasakyti, kad atėjo naujos Amerikos lyderystės aušra. Tiems, kurie nori sugriauti pasaulį, – mes jus įveiksime. Tiems, kurie siekia taikos ir saugumo, – mes jums padėsime. Mūsų tautos stiprybė kyla ne iš ginklų, o iš idealų: demokratijos, galimybių ir neišsenkančios vilties“, – 2008-aisiais, iškart po laimėtų Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimų, sakė Barackas Obama.

Prezidento deklaruota nuosaiki, derybomis su partneriais ir politiniu pasitikėjimu grįsta užsienio politikos vizija, turėjusi tapti visiška priešingybe pirmtako George‘o W.Busho karams Vidurio Rytuose, kol kas rezultatų neduoda.

O jų verkiant reikia: Irake ir Sirijoje siaučia teroristinė organizacija „Islamo valstybė“, kelianti grėsmę ne tik regionui, bet ir Vakarų pasauliui: net 47 proc. amerikiečių, kone dvigubai daugiau nei prieš metus, mano, kad jų šalis šiandien mažiau saugi nei prieš 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro išpuolį Niujorke.

Tuo metu Ukrainoje ir toliau šeimininkauja Rusijos remiami separatistai, o iniciatyvos pademonstruoti vieningą Vakarų atsaką į išpuolį prieš suverenią valstybę, nepaisant amerikiečių bandymų sutelkti sąjungininkus, kol kas atrodo niūriai: 74 proc. JAV piliečių mano, kad jų šalis nebuvo pakankamai griežta Rusijos atžvilgiu, o teiginiui, kad Vladimiras Putinas B.Obamą vertina rimtai, pritaria tik 16 proc. respondentų.

Pasitikėjimo kreivė krypsta žemyn

Šių konfliktinių situacijų vertinimas klijuojasi ir į bendresnį paveikslą. B.Obamos prezidentavimą šiuo metu teigiamai vertina rekordiškai mažai – tik apie 40 proc., o neigiamai – 54 proc. amerikiečių. Ypač kritiškai žvelgiama į užsienio politiką: 2012 m. gruodį teigiamo ir neigiamo vertinimo santykis buvo 52 ir 40 proc., o dabar svarstyklės akivaizdžiai nukrypo į kitą pusę – 32 ir 62 proc.

Didžiausios įtakos tam turi neramumai Vidurio Rytuose: stiprėjanti „Islamo valstybė“, kurios gretose kaunasi ir 1–3 tūkst. Vakarų valstybių piliečių, grasina ne tik sukurti naują galios centrą regione, bet ir vykdyti teroro aktus Europoje bei JAV. Būtent todėl trisdešimties šalių, pradedant JAV ir baigiant Rusija, aukščiausio rango politikai savaitės pradžioje rinkosi Paryžiuje ir svarstė, kaip užbėgti tragedijoms už akių.

Nepamirštama ir Ukraina. Nors daugelį amerikiečių tikriausiai sunku būtų įtikinti, jog posovietinė valstybė, galinti „pasigirti“ nebent tuo, kad iki Maidano buvo labiausiai korumpuota Europoje, yra prioritetinis JAV interesas, tik 31 proc. respondentų B.Obamos veiksmus šio konflikto atveju vertina teigiamai. Neigiamai – net 50 proc.

Netrūksta kritikų ir tarp politinio elito: nepaisant to, kad B.Obama dažniau yra raginamas ryžtis aktyvesniems kariniams veiksmams, pavyzdžiui, intensyvesniems oro antskrydžiams, Irake bei Sirijoje, vis garsesni ir siūlymai apginkluoti dėl laisvės kovojančią Ukrainą.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 362014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt/1,16 EUR. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-36-2014-m