"Veido" archyvas

Daugelis pieno produktų tinkami vartoti ilgiau, nei nurodyta etiketėje

Vartotojams reikėtų žinoti, kad dauguma maisto produktų iš tiesų galioja ilgiau, nei nurodyta jų etiketėje. Jie gali prarasti dalį naudingųjų savybių, bet pavojaus sveikatai nekelia dar geroką laiką po nustatytos datos.

Esate iš tų apsidraudėlių, kurie pila į kriauklę pieną, jei jo pakuotėje nurodytas galiojimo laikas pasibaigęs vakar? Arba šveičiate lauk kiaušinius, nes ant jų lukšto įspausta užvakarykštė data? Visai be reikalo. Iš tiesų maisto produktų galiojimo data yra valstybės reglamentuojamas – ir, be abejo, labai reikalingas – būdas informuoti vartotojus, iki kada produktai yra kokybiškiausi. Tačiau kartais verta prisiminti, kad savaitę šaldytuve prastovėjusi grietinė, nugriebus nuo jos viršutinę senstelėjusią plėvelę, sriubai balinti tinka lygiai taip pat, kaip ir tik ką iš parduotuvės parsineštas produktas. Žinoma, neverta eksperimentuoti su tokiais ypač greitai gendančiais maisto produktais, kaip žalia mėsa ar žuvis. Užtat, pavyzdžiui, druska ar cukrus, jei laikomi sandariame inde, galioja amžinai.

Kodėl verta įsiminti šią informaciją apie sulig nurodyta data nesibaigiantį produktų galiojimą? Galbūt todėl, kad būtų galima sutaupyti pinigų. Lietuvoje nėra atlikta tyrimų, kokią dalį nesuvartotų maisto produktų išmetame į šiukšlių dėžę, bet štai JAV išmetama net 14 proc. nesuvalgyto maisto – suskaičiuota, kad vidutinė keturių asmenų amerikiečių šeima kasmet išmeta produktų, kurių vertė maždaug 600 dolerių.

Iš tenykščių tyrimų matyti, jog labiausiai baiminamasi, kad jau sugedę ir pavojingi sveikatai gali būti pienas, varškė, majonezas, jogurtas ir kiaušiniai. Tačiau laboratoriniai tyrimai parodė, kad tinkamai, šaldytuve laikomas pasterizuotas, pramoniniu būdu supilstytas pienas išlieka saugus ir tinkamas vartoti dar savaitę po gamintojo nurodyto jo galiojimo termino, varškę ir jogurtą galima valgyti dar savaitę, majonezas tinkamas vartoti tris mėnesius, o kiaušiniai nekels sveikatai pavojaus dar bent tris savaites po datos, nurodytos jų dėželėje.

Data – saugumo garantija

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Aurelija Načienė paaiškina, jog maisto produktų pakuotėse ir etiketėse nurodytas tinkamumo vartoti terminas yra gamintojo garantija, kad, griežtai paisant rekomenduojamų laikymo sąlygų, nepažeidus produkto vientisumo, jis išlieka saugus ir kokybiškas iki nurodytos datos.

Lietuvoje maisto produktų galiojimo terminas žymimas dvejopai: “tinka vartoti” iki tam tikros datos arba “geriausias” iki tam tikros datos. Pirmuoju atveju ženklinami greitai gendantys produktai, tokie kaip pienas, mėsa, paukštiena, žuvis ir jų produktai, o antruoju – negreitai gendantis maistas, toks kaip konservai, kepiniai. Specialistė atkreipia dėmesį, kad kuo ilgesnis yra nustatomas tinkamumo vartoti terminas, tuo, artėjant nurodytam terminui, mitybinė produkto vertė mažėja – bėgant laikui senka produkto vitaminų, fermentų poveikis. Bet dar daugiau bėdos galima prisidaryti, maisto produktą laikant netinkamomis sąlygomis – jame gali prasidėti sveikatai pavojingi rūgimo, puvimo, irimo procesai.

Kaip skelbiama JAV tinklalapyje www.valueinvestingworld.com, nustatyti maisto produktų galiojimo terminai skirti vartotojų sveikatai apsaugoti, tačiau nurodytos datos tik informuoja, iki kada produkto kokybė būna aukščiausia, nors iš tiesų maistas dažnai išlieka lygiai toks pat kokybiškas bei saugus vartoti ir po nurodyto termino. “Verta įsigilinti, kiek laiko iš tiesų yra tinkami vartoti jūsų mėgstamiausi produktai – taip jie gali išvengti šiukšlių dėžės ir sutaupyti jūsų pinigų”, – rašoma šiame šaltinyje.

A.Načienė atkreipia dėmesį, kad yra ir itin ilgai nesenstančių produktų: “Tarkime, visi sausi, džiovinti produktai gali būti laikomi metus, nežiūrint į jų galiojimo datą. Tik labai svarbu nepamiršti jų laikymo sąlygų. Kruopoms, džiovintiems vaisiams tinkamiausia kambario temperatūra, kuo mažesnis drėgmės kiekis bei tamsi vieta”, – paaiškina maisto saugos ekspertė.

Ji ragina nerizikuoti su greitai gendančiais maisto produktais – jie turėtų būti suvartoti iki jų tinkamumo termino pabaigos. “Tačiau gyvenimo patirtis rodo, kad kartais maistas šaldytuve užsiguli ir jo tinkamumo vartoti terminas pasibaigia. Jei jau ryžotės tokį maistą vartoti, reikia būti atidiems ir įvertinti produkto išvaizdą, kvapą. Pavyzdžiui, atsiradęs pelėsis įspėja, kad tokiu maistu galima apsinuodyti”, – perspėja veterinarijos gydytoja. Ji primena, kad jei žmogus vartoja produktus, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, už pasekmes atsako tik jis pats.

Amerikiečių tinklalapis taip pat ragina būti labai atidžius ir kritiškus, kai vartojate maistą, pasibaigus jo vartojimo terminui. Antra vertus, išanalizavęs apsinuodijimo maistu statistiką, jis skelbia išvadas, kad kur kas dažniau, nei pasenę maisto produktai, sveikatos sutrikimų sukelia nepakankama higiena – prieš valgį neplaunamos rankos, maisto produktų laikymas netinkamos temperatūros sąlygomis, nepakankamas jo terminis apdorojimas.

Išmetama tonos

Labdaros fondo “Maisto bankas” direktorė Deimantė Žebrauskaitė į maisto produktų galiojimo ir jų tinkamumo vartoti niuansus yra įsigilinusi iki pat šaknų. Jos vadovaujama organizacija skurstantiesiems pamaitinti dažnai perskirsto būtent tokius produktus, kurių vartojimo terminas jau artėja prie pat pabaigos. Tačiau įstatymai jokiu būdu neleidžia toliau platinti produktų, kurių vartojimo terminas jau pasibaigęs, – net jei tai yra sausas ir ilgai negendantis maistas, toks kaip miltai ar kruopos. “Nors visi suprantame, kad tokie ilgai tinkami vartoti produktai dar tikrai yra geri ir po nurodytos datos, mes neturime teisės jų skirstyti”, – paaiškina organizacijos vadovė.

Ji sako, kad dalyti vargstantiesiems pasibaigusio vartojimo termino produktus būtų galima tik tuo atveju, jeigu laboratoriniais tyrimais būtų įrodyta nepakitusi jų kokybė. Tačiau tokie tyrimai – labai brangūs, ir “Maisto bankui” dar nė karto nebuvo pasiūlytas toks didelis pasibaigusio vartojimo termino maisto produktų kiekis, kad juos būtų verta atlikti.

Veterinarijos tarnybos atstovė A.Načienė informuoja, kad papildomai nėra nustatinėjama, kiek laiko dar yra tinkamas vartoti kiekvienas produktas po jo vartojimo termino pabaigos.

D.Žebrauskaitė skaičiuoja, kad vien keli didieji prekybos tinklai kasmet utilizuoja mažiausiai 4300 tonų dar tinkamų vartoti, nesibaigusio vartojimo termino maisto produktų. “Maisto bankas” jau kelerius metus derasi su prekybininkais, kad tokie produktai būtų atiduodami perskirstyti šiai labdaros organizacijai, remiančiai skurdžiai gyvenančias šeimas, labdaros valgyklas, vaikų namus. Tačiau kol kas šiame projekte bendradarbiauja tik “Iki”, o kiti prekybos tinklai renkasi besibaigiančio vartojimo termino maistą sumažintomis kainomis pardavinėti patys.

“Pasigirsta kaltinimų, kad mes skurstančiuosius laikome prastesniais žmonėmis, dovanodami jiems tą maistą, kurio jau nebeperka kiti. Sutinku, riba plonytė, bet mes jos neperžengiame – platiname tik tą maistą, kurio vartojimo data dar galioja. Antra vertus, ar būtų geriau, jei mūsų produktų negavę žmonės eitų jų ieškoti į konteinerius?” – retoriškai klausia pašnekovė.

A.Načienė pabrėžia, kad nėra jokių išimčių, ir labdarai gali būti skiriami tik galiojančio termino produktai. Paisydamas šių taisyklių, “Maisto bankas” sukasi lyg vijurkas. Greitai gendančius pieno, mėsos produktus iš parduotuvių jis susirenka kiekvieną diena iki pietų ir tuoj pat išdalija juos savo globojamoms įstaigoms ar remiamoms šeimoms. Produktus gaunantiems žmonėms paaiškinana, kada baigiasi jų vartojimo laikas, o labdarą priimančios organizacijos yra raštu įsipareigojusios pagaminti iš jų patiekalus iki etiketėje nurodyto termino.