"Veido" archyvas

Teisės absolventei E.Andriukaitei savanoriavimas – galimybė sukaupti patirties

Sunkmečiu gerokai suaktyvėjo kvalifikuotų specialistų savanorių paieška. Tokia galimybė naudinga bedarbiams ir absolventams: pirmieji gali išsaugoti savo darbinius įgūdžius ir kompetenciją, antrieji – įgauti patirties.

“Savanorio darbui ieškomi teisininkai, fotografai, ryšių su visuomene specialistai, maketuotojai, vertėjai, buhalteriai”, – tokio pobūdžio skelbimų, kai neatlygintinai dirbti kviečiami kvalifikuoti specialistai, sunkmečiu pasipylė tarsi iš gausybės rago. Iki šiol savanorystė buvo labiau suvokiama kaip pagalba seneliams ar beglobiams vaikams, nereikalaujanti specialių įgūdžių. Dar neseniai mažai kas įsivaizdavo, kad pakankamai gerai atlyginamų specialybių atstovai, kaip teisininkai ar programuotojai, galėtų eiti dirbti nemokamai.

Kai finansavimas susitraukė

Nevyriausybinės organizacijos Savanorių centro projekto vadovė Jurgita Margau aiškina, kad kvalifikuotų specialistų savanorių paieška dabar gerokai intensyvesnė, nes nevyriausybinės organizacijos gauna mažesnį finansavimą, todėl įvairiems darbams atlikti nebegali pasisamdyti kvalifikuotų darbuotojų, kaip būdavo iki šiol.

“Dauguma nevyriausybinių organizacijų iki sunkmečio nesinaudodavo savanoriais, nes turėjo užtikrintą finansavimą. Padėtis keičiasi, o ir visuomenė dabar suvokia, kad savanorystė neapsiriboja pagalbiniais darbais”, – tvirtina J.Margau.

Štai Maltos ordinas šiuo metu ieško vokiečių ir anglų kalbos vertėjų, maketuotojų. Kaip pasakojo Maltos ordino pagalbos tarnybos generalinis sekretorius Arvydas Bružas, konkrečių specialistų savanorių organizacijai prireikė pirmą kartą. “Anksčiau tokius specialistus samdydavome, o dabar prireikė aukos, nes organizacija plečiasi, visą laiką turime naujų užduočių, idėjų, o tiek lėšų elementariausiai nėra. Savanorystė mums išeitis”, – sakė A.Bružas.

Neseniai Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija paskelbė savanorių psichologų atranką, nes ketina steigti ekstremalių situacijų psichologijos centrą, nevyriausybinė organizacija “Kitas variantas” ieško pustuzinio specialistų nuo ryšių su visuomene darbuotojų iki programuotojų, o viešoji įstaiga “Teisingumo aidai” nuolat renka teisininkų savanorių būrį.

Į savanorius gręžiasi ir iki šiol jokių savanorių nekviesdavusios organizacijos. Turbūt sunkiai prieš kelerius metus būtume galėję įsivaizduoti tokį internete pasirodžiusį skelbimą: “Krepšinio klubas ieško savanorio krepšinio klubo vadybininko”. Klaipėdos krepšinio klubo “BC Tekoda” direktorius Rimantas Katelynas aiškino, kad klube žaidžia Klaipėdos regiono krepšinio mokyklas baigę jauni krepšininkai, kuriuos klubas rengia profesionaliam žaidimui.

Anksčiau klubas rasdavo rėmėjų, galėjo darbuotojams ir žaidėjams šiek tiek mokėti, tačiau sunkmečiu tokios galimybės išnyko. “Anksčiau ir pats gaudavau atlyginimą, ir treneriui buvo geriau mokama”, – kodėl priverstas ieškoti savanorio vadybininko, motyvavo R.Katelynas.

O štai Susisiekimo ministerija ieško savanorių rugsėjį Vilniuje vyksiančiam tarptautiniam Interneto valdymo forumui organizuoti ir kviečia studentus, turinčius anglų kalbos ir kompiuterinės įrangos žinių. Pasitelkti savanorius ministeriją verčia sumažintas finansavimas ir įvestas taupymo režimas.

Galimybė pabėgti nuo depresijos

Savanorių centro projekto vadovė J.Margau pastebi, kad prisikviesti kvalifikuotų savanorių sudėtingiau, nes tokie žmonės jau perkopę 25 metus, turi šeimą ir darbą, tad gali kur kas mažiau laiko skirti savanoriškai veiklai. Tačiau sunkmečiu išryškėjo nauja tendencija – savanoriauti ateina bedarbiai. “Dabar dirbti savanoriais ateina daugiausia darbo netekę kvalifikuoti specialistai. Jie nori turėti užsiėmimą ir galimybę pritaikyti savo žinias, kad neprarastų darbinių įgūdžių”, – sako J.Margau.

Nevyriausybinės organizacijos “Kitas variantas”, padedančios moksleiviams ugdyti lyderystės įgūdžius, direktorius Tomas Kaulinskas primena sociologų patarimus, kad žmogui praradus darbą būtina dalyvauti kitose veiklose, nes tuomet mažėja stresas, tikimybė susirgti depresija.

Tokiai nuomonei visiškai pritaria 46 metų vilnietė Olga Januševičiūtė, kuri tapti savanore apsisprendė prieš porą mėnesių – iškart, kai neteko vadybininkės darbo. “Savanoriaudamas jautiesi reikalingas. Dažnai bedarbiai pasijunta nuskriausti likimo, tačiau nereikia užsisklęsti savyje. Be to, darbdavys niekada tavęs neįvertins taip, kaip nevyriausybinės organizacijos vadovai savanorio darbo”, – tvirtina moteris, dirbanti administracinį darbą Savanorių centro biure.

"Veido" archyvas

O.Januševičiūtė: “Savanoriaudamas jautiesi reikalingas”

27 metų rinkodaros specialistė Viltė Glodenytė – aktyvi organizacijos “Kitas variantas” savanorė ryšių su visuomene srityje. Viltė jau pusmetis bedarbė ir mano, kad savanorystė šiuo laikotarpiu jai labai naudinga. “Man šį pusmetį netrūko veiklos, neištiko bedarbių depresija, kai manai, kad savęs nerealizuoji, ir krinta motyvacija. Atvirkščiai, dabar galiu daugiau laiko skirti savanorystei ir atlikti darbus, kurie man duoda naudos, mezgasi ryšiai su žmonėmis. Į organizacijas ateina ir dirbančių žmonių, tad gali sužinoti, kas ieško darbuotojų”, – kuo naudinga savanoriška veikla, atskleidė Viltė.

Beje, kvalifikuotiems specialistams savanorystė gali būti būdas praplėsti akiratį kitoje srityje. Būtent šio motyvo skatinama Viltė ir prisidėjo prie savanorių. “Esu baigusi personalo vadybą. Man ta sritis įdomi, bet praktiškai niekada nedirbau su tuo susijusio darbo. “Kitas variantas” ieškojo žmogiškųjų išteklių specialisto, tad nusprendžiau negaudama atlyginimo įgyti praktikos šioje srityje”, – pasakoja V.Glodenytė, šiuo metu talkinanti ir žmogiškųjų išteklių, ir viešųjų ryšių komandoje.

O štai savanorio krepšinio klubo vadybininko ieškančio klubo “BC Tekoda” direktorius R.Katelynas pasakoja, kad į skelbimą taip pat atsiliepė šiuo metu darbo neturintis žmogus. 27 metų vyras anksčiau pats žaidė krepšinį, baigė krepšinio mokyklą, tačiau patekti į aukštesnį lygį sutrukdė traumos. Jaunas vyras baigęs kūno kultūros specialybę, tačiau pagal profesiją niekuomet nedirbo. Dirbdamas krepšinio klubo vadybininku savanoriu jis stengsis pakeisti ir savo profesiją, nes pastarasis jo darbas buvo nekvalifikuotas.

Savanorystės nauda absolventams

Kvalifikuota savanorystė labai naudinga ir ką tik universitetus baigusiems jaunuoliams – ypač šiuo metu, kai jaunimo nedarbas itin didelis. Darbo biržos duomenimis, liepą į darbo biržas kreipėsi 7,7 tūkst. absolventų. Didžioji dalis jų nedomina darbdavių dėl to, kad neturi jokios patirties.

Viešosios įstaigos “Teisingumo aidas”, teikiančios nemokamą teisinę pagalbą gyventojams, įkūrėjas Lukas Baltrūnas tvirtina, kad prieš pradėdamas ieškoti teisininkų savanorių nerimavo, ar bus norinčiųjų prisidėti prie tokios veiklos. Tačiau apie dvidešimt savanorių teisininkų susirinko vos per du mėnesius. “Nemokamos konsultacijos naudingos patiems teisininkams, nes daugelis kreipiasi be patirties, ką tik baigę teisės studijas”, – sako L.Baltrūnas.

Tokį tikslą turėdama savanoriauja ir šiemet teisės bakalauro studijas baigusi Evelina Andriukaitė, šiuo metu laikinai įsidarbinusi kavinėje. Mergina iš pradžių į “Teisingumo aidą” kreipėsi tikėdamasi, kad darbas bus mokamas, tačiau sužinojusi, kad tai savanoriška veikla, tapo savanore.

Organizacijoje “Teisingumo aidas” nemokamas teisines konsultacijas gyventojams teikia ir Audrius Kvajauskas, šiuo metu taip pat ieškantis nuolatinio darbo. “Savanoriško darbo patirtis neabejotinai pagelbės, nes atliekame praktinius užsiėmimus. Be to, dirbdamas įmonėje specializuojiesi tik vienoje srityje, o mes, teikdami konsultacijas gyventojams, gilinamės į daugelį sričių”, – svarsto antro magistrantūros kurso studentas.

"Veido" archyvas

A.Kvajauskas teikdamas teisines konsultacijas gilinasi į skirtingas sritis

Bedarbiui savanoriavimas gali padėti ne tik išlaikyti savo įgūdžius, bet ir susirasti darbą. Po pusmečio savanoriavimo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijoje pasiūlymo čia įsidarbinti humanitarinės teisės koordinatore sulaukė teisę baigusi Lina Laurinavičiūtė. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos generalinė sekretorė Gražina Jevgrafovienė patikino, kad atvejų, kai savanoriui pasiūlomas nuolatinis darbas, buvo ne vienas. “Jei laimime projektą ir ieškome žmonių, pirmenybę teikiame savanoriui, nes jį ilgesnį laiką pažįstame”, – pabrėžia G.Jevgrafovienė.