Didvyriškai puolusi gelbėti „Dexia“ banką, Belgija pati užsinėrė skolų kilpą ir rizikuoja tapti dar viena nemokia euro zonos valstybe.

Europos skolų krizė parklupdė pirmąją auką – Prancūzijos ir Belgijos drauge įsteigtą banką „Dexia“, kuris iki šiol buvo vienas didžiausių skolintojų pasaulyje ir specializavosi skolindamas vyriausybėms.
Bankui, kuris rimtų rūpesčių turėjo dar 2008-aisiais, bet vyriausybių lėšomis buvo pastatytas ant kojų, šį kartą atsirūgo netinkamai pasirinktos šalys, kurioms buvo skolinama. Mat „Dexia“ iš Graikijos vyriausybės tikrai nebeatgaus 3,4 mlrd. eurų paskolų, o dar keliolika milijardų gali tekti nurašyti ateityje. Lygiai taip pat “Dexia” rizikuoja nebeatgauti pinigų ir turėdamas apie 17,5 mlrd. eurų vertės Italijos, Ispanijos bei Portugalijos skolos popierių.
Vis dėlto paaiškėjus, kad „Dexia“ bankui gresia bankrotas, buvo nuspręsta žaibiškai jį gelbėti, neskaičiuojant išlaidų. Mat „Dexia“ balanso dydis siekia 500 mlrd. eurų – daugiau, nei turi visi kartu Graikijos bankai. Todėl nuspręsta, kad jo neišgelbėjus euro zonos rinka puls į visišką paniką.
Kaip tik todėl praėjusią savaitę patvirtinta, jog Belgijos, Prancūzijos ir Liuksemburgo vyriausybės finansų grupei „Dexia“ suteiks 90 mlrd. eurų valstybės garantijų, kad bankas artimiausią dešimtmetį pats galėtų skolintis lėšų. Belgija suteiks 60,5 proc. šių garantijų, Prancūzija – 36,5 proc., Liuksemburgas – 3 proc. Be to, Belgijos vyriausybė banko padalinį Belgijoje išpirks už 4 mlrd. eurų. Neatmetama, kad į padalinį Prancūzijoje investuos ir šios šalies vyriausybė.
Nepaisant to, kad laikinai išsikapstė, bankas tapo didžiuliu akmeniu po kaklu jį gelbėjančioms vyriausybėms, ypač Belgijai.

Grėsmingi skaičiai

Belgijos valstybės skola jau kuris laikas yra viena iš trijų didžiausių visoje euro zonoje – 96,2 proc. BVP ir nusileidžia tik Graikijos bei Italijos skoloms. Bankui „Dexia“ atseikėjus 4 mlrd. eurų, ši skola gali padidėti ir iki 100 proc.
Be to, didžiulę riziką kelia ir bankui suteiktos garantijos, prilygstančios 15 proc. Belgijos BVP. Negana to, Belgija tapo naujųjų reitingų agentūrų taikiniu: „Moody’s“, „Fitch“ ir „Standard & Poor’s“ prabilo apie ketinimus peržiūrėti Belgijos skolinimosi reitingus.
Priminsime, kad šiuo metu „Moody’s“ Belgijai yra suteikusi antrą pagal dydį Aa1 lygio skolinimosi reitingą, o kitos dvi agentūros – vienu lygiu žemesnį, ir dar su neigiama perspektyva.
Jei šis reitingas dar labiau sumažėtų, neatmetama tikimybė, kad Belgija taps antrąja Airija ir bus priversta prašyti finansinės paramos, nes bus visiškai praradusi investuotojų pasitikėjimą.
Šiek tiek optimizmo suteikia tai, kad praėjusią savaitę socialistai, liberalai ir krikščionys demokratai pagaliau sudarė vyriausybę, be kurios Belgija gyvavo nuo praėjusių metų balandžio. Tačiau naująją valdžią pasitiks ne ovacijos, o grėsmingi makroekonominiai rodikliai, tarp kurių yra ne tik įspūdinga valstybės skola, bet ir vis didėjantis nedarbas (dabar siekiantis 8,5 proc.) bei labai menkas ekonomikos augimo rodiklis.