Ministro Pirmininko interviu Lietuvos radijui.

Ministre Pirmininke, ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė ir analitikai sako, kad Lietuvai nepavyks išvengti Europos Sąjungos (ES) skolų krizės pasekmių. Premjere, Jūs esate vienas iš Seime užregistruoto Seimo statuto pataisos autorių. Toje pataisoje numatoma, kad likus pusei metų iki rinkimų nebūtų svarstomi mokestinių įstatymų pakeitimai. Ar tai neapriboja Vyriausybės galimybių veikti atsižvelgiantį realią situaciją?

Pataisa nėra visiškai tokia. Bet ji iš tikrųjų yra tam, kad Seime sprendimai dėl mokesčių, įvairių mokestinių lengvatų ar kokių nors išlaidų, kurios gali pakankamai ženkliai paveikti visą valstybės viešųjų finansų balansą, būtų svarstomi žymiai atsakingiau negu iki šiol. Aš noriu priminti, kad kai yra svarstomas kitų metų biudžetas, galioja labai reikšminga statuto taisyklė. Pavyzdžiui, jeigu Seimo nariai nori kurią nors išlaidų eilutę padidinti, bet Vyriausybė nesutinka, Seimo nariai turi surinkti ne paprastą daugumą už tokią pataisą, bet vadinamą kvalifikuotą daugumą. Tai yra, daugiau negu pusė visų Seimo narių turi paremti tokią pataisą, kad ji įsigaliotų. Tuo tarpu kai kalbame apie mokesčių įstatymus, pavyzdžiui, praėjusią savaitę svarstytas įvairias PVM lengvatas, tai net ir paskutinėje įstatymo priėmimo stadijoje Seimo nariai gali registruoti įvairias pataisas ir užtenka paprastos daugumos, kad tokia pataisa būtų įtraukta į įstatymo projektą. Tokiu atveju iš tikrųjų susidaro tokios aplinkybės, kurios be abejo pasidaro žymiai dažniau matomos artėjant rinkimams, kai Seime, nepaisant Vyriausybės priešingos nuomonės, gana lengvai yra priimami įvairūs įstatymai, kurie labai brangiai kainuoja biudžetui. Tai reiškia, kad vienur šiuo būdu padidinus išlaidas, kitose eilutėse 2013 metais teks labai ženkliai išlaidas mažinti.

Premjere, grįžtant prie kaimyninių santykių, kaimynų dalyvavimo svarbiausiuose energetiniuose projektuose klausimo. Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis praėjusį penktadienį sukritikavo Lietuvą, pasakydamas, kad Lietuva skuba vykdyti savo Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą, nelaukdama Europos Komisijos (EK) išvados dėl regioninio terminalo perspektyvų. Kaip Jūs vertinate tokį kaimynų pareiškimą, ar tie nesutarimai neturės įtakos latvių dalyvavimui kituose svarbiuose energetiniuose projektuose?

Mes ne vieną kartą esame kartoję įvairiuose forumuose, trijų Baltijos šalių premjerų susitikimuose, kad mes statome Klaipėdoje savo terminalą, savo reikmėms. Tai visiškai nekeičia galimybių Baltijos pakrantėje turėti ir regioninį terminalą ir tam reikalinga tam tikra EK studija, kuri pasirodys šių metų pabaigoje. Skirtingai galbūt nuo kaimynų latvių, mes iš tikrųjų neturime galimybių ilgiau laukti, nes mūsų tikslas – pasiekti, kad 2014 m. turėtume realias galimybes importuoti suskystintas dujas per alternatyvų vamzdį, per SGD terminalą. Tokio tikslo siekiame tam, kad savo vartotojams dujas galėtume pateikti kiek galima mažesnėmis kainomis. Noriu priminti, kad pradėję tokią pertvarką, kokia yra reikalaujama visame dujų sektoriuje ES, mes sulaukėme  kompanijos „Gazprom“ reakcijos. Vien todėl, kad pradėjome tokią pertvarka, ji mums padidino dujų kainas. Esant tokiai monopolinei tiekimo situacijai, kokią turime dabar, neturime realių galimybių derėtis su „Gazpromu“ dėl kainų sumažinimo. Kiek galima greitesnis alternatyvus dujų tiekimas mums yra reikalingas tam, kad galėtume realiai pasiekti mažesnių kainų.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra išvykęs į Lenkiją. Ar turite kokių žinių, kaip vyksta derybos dėl lenkų dalyvavimo Visagino atominės elektrinės (VAE) projekte?

Ministras dar negrįžo iš kelionės, susitikimai tęsiasi. Kiek žinau, susitikimai tikrai labai pozityvūs. Bendradarbiavimas su Lenkija svarbiausiuose energetikos projektuose mums yra labai svarbus. Tai liečia ne tik VAE –  ne vieną kartą esame sakę, kad durys Lenkijos kompanijoms dalyvauti šiame projekte ir toliau išlieka atviros. Tą esame pasakę visi trys Baltijos šalių premjerai. Lygiai taip pat mums labai svarbu yra ir elektros jungčių (ne tiktai tos, kuri statoma, bet ir antrosios jungties) su Lenkiją statyba. Taip pat svarbu matyti perspektyvą, kaip gali būti sujungtos mūsų dujų sistemos. Energetikoje srityje, kartu su visa ES įgyvendinant svarbiausią tikslą  integruoti Baltijos šalis į europines energetines sistemas, bendradarbiavimas su Lenkija mums tikrai yra labai svarbus. Jis klostosi pakankamai efektyviai ir jo perspektyvos yra neblogos.

Premjere, ES viršūnių susitikime praėjusį savaitgalį buvo kalbėta apie didelį nedarbą ir Bendrijos planus didinti, ypač jaunimo, užimtumą Lietuvoje. Jaunimo iki 25 m. nedarbas siekia maždaug 28 proc. Vakar EK pranešime nurodytos priemonės jaunimo nedarbui mažinti, kurios, kaip teigiama, bus įgyvendintos iki šių metų pabaigos. Kas numatoma Lietuvoje didinant jaunimo užimtumą? Ar bus tam naudojami ES skiriami pinigai?

Vadovų taryboje priimtas iš tiesų svarbus sprendimas. Tiek bendrai didelis nedarbas, tiek jaunimo nedarbas yra vienas iš svarbiausių rūpesčių. Tam ir siekiame įgyvendinti daugybę priemonių, kurios skatintų verslą kurti daugiau naujų darbo vietų. Tam labai svarbus ir darbo santykių lankstumo priemonių įgyvendinimas. Daug priemonių jaunimo užimtumui didinti pagal mūsų planus jau yra patvirtinta. Nemaža dalis tų priemonių yra įgyvendinama iš perskirstytų ES paramos lėšų – tokios priemonės kaip „Būk aktyvus darbo rinkoje“, kuri skirta būtent jaunimo įdarbinimui, jaunimo verslumo skatinimo priemonės, tokios kaip verslo krepšelių teikimas, mentorystės programos, bedarbių profesinio mokymo programos, kur didžiausias prioritetas teikiamas jaunimo profesiniam mokymui. Galima vardinti ir vardinti daugybę priemonių. Yra patvirtintas nemažas papildomas ES finansavimas, 120 mlrd. eurų. Tai mums suteikia vilties, kad šių priemonių įgyvendinimo dėka, galėsime pasiekti ir ženklesnių permainų kuriant darbo vietas jaunimui, mažinant jaunimo nedarbą.

Premjere, šiandien Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) svarstys, ar jūs nepiktnaudžiavote savo tarnyba, siųsdamas raštus „Gazpromui“, neva tarpininkaudamas dėl pigesnių dujų „Achemos“ grupei. Kaip vertinate VTEK sprendimą svarstyti šį klausimą?

VTEK nagrinėja kolegų „darbiečių“ skundą. Aš pabrėžčiau, kad būdamas Vyriausybės vadovu, laikau savo pareiga rūpintis Lietuvos verslu, ypač kai jo reikalus reikia užtarti kitų šalių Vyriausybėse. Tai esam darę ne vieną kartą ir gynėme Lietuvos verslą ir Serbijoje, ir Ukrainoje. Šiuo atveju „Achemos“ įmonė yra viena stambiausių Lietuvos įmonių, 2009 metais krizės laikotarpiu pergyvenusi labai sunkų laikmetį, ir jos gamyba labai stipriai priklauso nuo tiekiamų dujų. Noriu priminti, kad „Achema“ suvartoja praktiškai pusę į Lietuvą tiekiamų dujų ir „Achemos“ vadovo, amžiną atilsį, Bronislovo Lubio prašymas padėti jiems pasiekti sprendimą, kad „Gazpromas“ juos perkeltų iš vidinės „Gazpromo“ struktūros į „Gazpromo Export“ struktūrą, mums atrodė visiškai natūralus ir normalus, ir mes tokį raštą pasirašėm. Dėl „Gazpromo“ bendrai tiekiamų dujų Lietuvai man yra tekę kalbėtis ir su tuometiniu Rusijos premjeru V.Putinu, ir su dabartiniu „Gazprom Export“ vadovu A.Medvedevu. Tai yra labai didelė atsakomybė Vyriausybei ir tą darėm, darom ir darysim toliau.

Premjere, dienraštis „Respublika“ šiandien rašo, jog nuo rugsėjo kai kuriuose vaikų darželiuose bus pradėta įgyvendinti Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje finansuojama programa, kuria, pasak dienraščio, bus aiškinama, kad lytis – kiekvieno žmogaus ne prigimties, o apsisprendimo reikalas, kad berniukai niekuo nesiskiria nuo mergaičių. Ar Jums žinoma kas nors apie tai?

Tikrai nesu spėjęs susipažinti su šia publikacija. Aš tikrai manyčiau, kad mūsų švietimo sistemoje, mūsų mokyklose ir darželiuose, yra labai svarbu vaikus šviesti to, ką aš pavadinčiau tikromis vertybėmis – tai yra meilės tėvynei, meilės savo artimam ir šeimos vertybių. Aš manyčiau, kad tam, tiek naudojant savo pinigus, tiek kitų fondų pinigus, galėtume skirti ir daugiau dėmesio.