Tarptautinių jaunimo debatų konkurso finale Berlyne argumentus apie “Google street view” naudą bei žalą dėstė visų trijų Baltijos šalių bei Rusijos atstovai.

Į finalą patekęs Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos abiturientas Airidas Janušauskas apgailestavo, kad gyvenime išties reikalingi debatų įgūdžiai Lietuvos mokyklose nėra vertinami, nors jie, regis, ne veltui vadinami karališkąja retorikos disciplina. Finalininkas iš Lietuvos džiaugėsi konkurso suteikta proga įgyti argumentavimo patirties ir prisipažino dabar visai kitaip, daug kritiškiau bei analitiškiau, žvelgiantis į Lietuvos politines realijas.

Beje, į pusfinalį pateko ir antrasis Lietuvos atstovas Evaldas Rupkus iš Vilniaus Užupio gimnazijos. Į konkursą įsitraukęs dėl noro tobulinti vokiečių kalbos žinias, jis sakosi savyje atradęs potencialo tapti rimtu politiku. O prieš porą metų tarptautiniame šio konkurso finale Lietuvai atstovavusi Milda Vitkutė jau studijuoja politikos mokslus Miunchene.

Visi jaunuoliai pripažįsta, kad ne vien mokyklose trūksta dalykiško problemos svarstymo kultūros, kai gilinamasi į klausimo esmę, atsižvelgiama į įvairius aspektus, kai įsiklausoma ir į kitos pusės argumentus, o ne vien keliamas balsas apeliuojant į emocijas ar tiesiog “okupuojamas mikrofonas”.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiųmečio Tarptautinių jaunimo debatų konkurso finalo vieta buvo išties simboliška – pro Menų akademijos salės langą buvo matyti Brandenburgo vartai ir Reichstago, kuriame dirba Vokietijos Federacijos parlamentas, kupolas.

Mokės ne tik kalbėti, bet ir klausytis

Šį konkursą rengia Goethe’s institutas, įvairiose pasaulio šalyse veikianti Vokietijos kultūros institucija, kurios misija – skatinti vokiečių kalbos mokymąsi bei kultūrinį bendradarbiavimą. Šįmet septyniose šalyse vykusiuose nacionaliniuose konkursuose dalyvavo apie du tūkstančius moksleivių iš daugiau nei šimto mokyklų, nacionalinių konkursų globėjai yra buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas, Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis bei mūsų šalies europarlamentaras Leonidas Donskis.

Šiųmetinių tarptautinių jaunimo debatų rėmėja yra ir Vokietijos užsienio reikalų ministerija, vykdanti programą “Vokiečių kalba – idėjų kalba”, per kurią mezgami bei puoselėjami būsimų vadovų ryšiai su Vokietija.

Debatų ir jų vertinimo metodiką rengė didžiausias privatus Vokietijos fondas “Hertie”. Rengėjus bei jų talkininkus sieja įsitikinimas, kad demokratijai reikia žmonių, sugebančių kelti kritinius klausimus, drįstančių kalbėti viešai ir nebijančių garsiai sakyti savo nuomonę, mokančių ne tik kalbėti, bet ir klausytis. Juk toli gražu ne visi sparnuoti posakiai, kad ir Vinstono Churchillio citata, jog įsiklausęs į kitos pusės argumentus jau pralaimėjo, yra tiesa.

Istoriją kurs asmenybės

Lietuvoje mokytojų entuziastų pastangomis į jaunimo debatus įsitraukė 13 mokyklų. Mokiniams patrauklios nevadovėlinės, aktualios ir įdomios debatų temos, pradedant vaizdo kameromis mokyklų koridoriuose, baigiant organų donoryste ar Europos didmiesčių vaizdais “Google street view”.

Norint įtikinamai argumentuoti, reikia rimtai pasirengti – juk iki pat koncentruotų, tik 24 minutes trunkančių debatų pradžios dalyviai nežino, kuriuos – “už” ar “prieš” argumentus jie dėstys. Tai irgi padeda įveikti kategoriškumą bei išankstines nuostatas, pamatyti tą pačią temą skirtingais požiūriais. Štai šių metų finalininkas A.Janušauskas, ketinantis studijuoti režisūrą, įtikinamai dėstė “Google street view” privalumus, o paskui prisipažino pats esąs gana konservatyvus, nesivaikąs madų bei naujovių, netgi “Facebooke” neturįs savo profilio.

Suprantama, kad rengimasis konkursui reikalauja papildomo darbo, laiko bei daug entuziazmo tiek iš dalyvių, tiek iš juos rengiančių mokytojų. Akivaizdu ir tai, kad motyvuotiems jaunuoliams tokios pratybos suteikia ne tik gerus užsienio kalbos pagrindus rimtos studijoms – dažniausiai užsienyje, bet ir pagrįsto pasitikėjimo savimi. Pasak mūsų konkursantus lydėjusios vokiečių kalbos mokytojos Danutės Šiurkutės, debatai leidžia skleistis mokinio asmenybei, tačiau jai ugdyti ir skatinti irgi neužtenka vien metodinių nurodymų ar instrukcijų. Štai kodėl gero mokytojo reikia ir gabiam mokiniui.