Praėjusią savaitę suėjo metai nuo koalicinės Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės darbo pradžios. Kaip įpėdinį vertina jo pirmtakai – Tėvynės sąjungos lyderis ekspremjeras Andrius Kubilius ir buvęs socialdemokratų Vyriausybės vadovas Gediminas Kirkilas?

A.K.: Vertinčiau ne daugiau kaip penkiais balais pagal dešimtbalę sistemą, nes nematau padarytų jokių svarbių darbų.
G.K.: Manau, aštuonetą galima drąsiai rašyti, nes iššūkių šiemet buvo daugybė. Be to, iš patirties žinau, kad pirmieji metai Vyriausybei patys sunkiausi. Ypač nelengvas iššūkis – Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai, nes daugiau kaip pusę metų mūsų ministrai didesnę laiko dalį sprendžia Tarybos klausimus. Aišku, yra pavaduotojai, bet svarbių klausimų skaičius didžiulis.
Daugelis oponentų kritikuoja mūsų finansų ministrą Rimantą Šadžių, bet jei paanalizuotume, matytume, kiek daug laiko jis leidžia ne Lietuvoje. Pirmininkaujančios šalies finansų ministrui spręstinų klausimų ratas labai platus, posėdžių – gausybė, o jo pakeisti Taryboje nelabai kas ir gali. Kad ir kaip buvo nelengva, jam pavyko įtikinti kolegas ir susitarti tiek dėl ES biudžeto, tiek dėl finansinės perspektyvos, tiek dėl bankų kontrolės mechanizmų.
Nenorėčiau įžeidinėti A.Kubiliaus, bet iš tikrųjų jo Vyriausybė visus energetikos projektus paliko pradinėje stadijoje – ir suskystintų dujų terminalo, ir IAE statybos.
VEIDAS: Jūsų vertinimu, kokius svarbiausius darbus ši Vyriausybė turėtų atlikti 2014 m.?
A.K.: Pirmiausia tęsti mūsų Vyriausybės pradėtus energetikos projektus – suskystintų dujų terminalo bei IAE statybos. Tolesnis šių projektų vilkinimas būtų pražūtingas. Be to, kitąmet mūsų energetikos sistema turėtų būti pagaliau perjungiama į vakarietišką sistemą. Dar labai svarbūs tapimo euro zonos nare reikalai.
G.K.: Be minėtų energetikos projektų, kitąmet turi būti baigta energetinė jungtis su Švedija, taip pat tęsiama ir jungtis su Lenkija. O vienas svarbiausių darbų – tai kitų metų viduryje laukiantis įvertinimas, kaip mes atitinkame vadinamuosius Mastrichto kriterijus ir ar esame pasirengę nuo 2015 m. įsivesti eurą. Ypač bus nelengva dėl to, kad, viena vertus, turėsime laikytis griežtos fiskalinės drausmės, antra vertus, teks netaupyti, nes, remiantis Konstitucinio Teismo nutarimu, Vyriausybė turės atkurti sumažintus atlyginimus.
Bus ir didelių užsienio politikos iššūkių – mat po kitąmet vyksiančių Europos Parlamento rinkimų bus formuojama nauja ES vadovybė.
VEIDAS: Estijos ekonomikoje, su kuria taip mėgstame lygintis, jau matome keletą neramių ženklų, bet valdančiosios LSDP lyderiai tvirtina, kad mums šitai nebaisu, priešingai, Lietuvos kitąmet esą laukia didžiausias visoje ES ūkio augimas. O štai ekonomistai perspėja, kad tai, ką Estija išgyvena dabar, pas mus ateis maždaug po šešių–aštuonių mėnesių. Tad ar tikrai realu Lietuvai įsivesti eurą 2015 m.?
A.K.: Svarstant biudžeto reikalus, aš klausinėjau ir Finansų ministerijos, ir Lietuvos banko ekonomikos ekspertų, kaip paaiškinti akis badančius mūsų ir Estijos ūkio augimo skirtumus. Iš tikrųjų Lietuva po krizės atsigavo sparčiausiai, mes lenkiame ir kaimynus estus, ir latvius. Bet iš ekonomistų aš kol kas neišgirdau rimtų paaiškinimų, kas lemia tokį didžiulį mūsų ekonomikų skirtumą.
Beje, tendenciją, kad pirmiau tiek neigiami, tiek teigiami procesai yra matomi Estijoje, o tik maždaug po pusmečio pajuntami ir pas mus, patyrėme per visą pastarąjį dvidešimtmetį. Jei ši taisyklė pasitvirtins ir 2014-aisiais, tada ekonomika lėtės, biudžeto pajamų surinkimas prastės, nedarbas didės.
Bet tai, mano įsitikinimu, neturės esminės įtakos Mastrichto kriterijams – biudžeto deficito, skolos dydžio, infliacijos. Jei valdžia nedarys klaidų, tai visi makroekonominiai rodikliai leis turėti eurą jau 2015 m.
G.K.: Visiškai realu eurą įsivesti 2015 m., nes visi mūsų kriterijai, net ir tie, dėl kurių prie euro zonos prisijungti nebuvome pakviesti 2006 m., tai yra infliacijos, šiuo metu artėja prie nulio. Ir nėra jokių ypatingų prielaidų, kad infliacija kitąmet išaugtų. O 2006 m. infliacija viena dešimtąja procento padidėjo dėl staigaus dujų pabrangimo. Šiuo metu dujų mes vartojame mažiau, o ir jei būtų padidintos kainos, infliacinis laukas – kitoks.
Žinoma, gali būti, kad kitąmet ekonomika augs šiek tiek lėčiau, nes negalime atmesti, jog, tarkime, Rusija nesiims stabdyti mūsų eksporto, bet realių nuosmukio prielaidų nėra. Juk jau pats euro įvedimas pritrauktų investicijų, o kitas dalykas – esu tikras, kad mūsų pirmininkavimo pusmetis yra pati geriausia reklama valstybei. Juk į Lietuvą jau iki šiol buvo atvažiavę net tūkstantis žurnalistų iš užsienio. Tiek jų neprisikviesi rengdamas jokias viešųjų ryšių akcijas.
Vien dėl pirmininkavimo, manau, Lietuva pritrauks apie 30 proc. daugiau investicijų, nei lig tol pritraukdavo, kai, tarkime, net ir patys premjerai – tiek aš, tiek A.Kubilius – kvietėme investuotojus į Lietuvą, kai veikė specialiai įkurtos investuotojų pritraukimo struktūros, kai vykdėme viešųjų ryšių akcijas. O ir ši Vyriausybė, priešingai nei jos pirmtakė, nenusiteikusi gąsdinti investuotojų bei kaitalioti mokesčių politikos. Juk A.Kubiliaus kabinetas per trumpą laiką pakeitė apie 50 mokesčių įstatymų.
Mano nuomone, kur kas sunkiau šiandien mes galime prognozuoti, kokia bus visos ES ekonomika. Bet vėlgi ir dėl to nereikėtų nuogąstauti, nes pirmininkavimo laikotarpiu buvo pradėtos derybos su JAV, planuojama pasirašyti laisvosios prekybos sutartį su Kanada bei Japonija.