Geriausių pasaulio universitetų reitinge vis dar dominuoja Vakarai, bet ilgainiui padėtis keičiasi.

Kalifornijos technologijos institutas gali pasigirti tuo, kad daugiau nei 30 šios aukštosios mokyklos absolventų yra Nobelio premijos laureatai. Vienas alumnų – Harrisonas Schmittas – netgi žengė Mėnulio paviršiumi. Savo ruožtu Oksfordo universitetas gali didžiuotis išugdęs net 26 Didžiosios Britanijos premjerus ir dar mažiausiai 30 kitų pasaulio valstybių lyderių. Šios aukštosios mokyklos, kuri yra trečias seniausias šiuo metu dar veikiantis universitetas, absolventų gretose dar yra ir 12 šventųjų ir 20 Kenterberio arkivyskupų. O Stanfordo universitetas, kurį 1891 m. savo mirusio šešiolikmečio sūnaus garbei įkūrė geležinkelių magnatas Lelandas Stanfordas, yra selektyviausia aukštojo mokslo institucija visame pasaulyje. Skelbiama, kad į šį universitetą patenka vos 7 proc. paraiškas užpildžiusių asmenų. Būtent šios institucijos absolventai įkūrė tokius verslo gigantus, kaip „Google“ ar „Hewlett-Packard“. Negalima nepaminėti ir to, kad Stanfordas yra trečias turtingiausias pasaulio universitetas.
Paklausite, kodėl šį rašinį pradėjome būtent nuo šių trijų aukštojo mokslo institucijų pristatymo? Atsakymas labai paprastas – „Times Higher Education“ atliktas tyrimas, laikomas bene prestižiškiausiu visoje aukštojo mokslo bendruomenėje, parodė, kad būtent šios trys institucijos turi privilegiją vadintis geriausiais pasaulio universitetais. Savaime suprantama, kiekvienas skeptikas gali nedelsdamas paklausti, kuo išskirtinis šis tyrimas ir kodėl reikėtų eikvoti popierių, siekianti pristatyti svarbiausias jo išvadas. Atsakant galima pabrėžti, kad tyrime atsižvelgiama į trylika kriterijų, apimančių labai plačią aukštosios mokyklos veiklos erdvę – pradedant investicijomis į tyrimus, privačių lėšų pritraukimu, reputacija ir baigiant žinių perdavimu, tarptautiniu bendradarbiavimu ir kitų mokslininkų darbuose cituotų tyrimų skaičiumi. Šiam tikslui tyrėjai nepatingėjo peržvelgti net 6 mln. mokslinių žurnalų ir išnagrinėti 50 mln. juose pateiktų citatų. Sudarant reitingą vienodą svorį turėjo tiek menų, tiek tikslieji, tiek humanitariniai ir socialiniai mokslai. Didžiausias netikėtumas šiųmečiame reitinge – Harvardo, kuris yra privataus kapitalo labiausiai remiamas pasaulio universitetas, nuosmukis iš antrosios į ketvirtą vietą.
„Tai nėra grožio paradas“, – taip apie reitingą sako “Times Higher Education” redaktorius Philas Baty. Jo teigimu, reitingas ne tik padeda atskleisti aukštojo mokslo plėtros tendencijas, bet ir lemia tiek pačių studentų, profesorių, tiek politikų sprendimus. Svarbiausias šiųmečio tyrimo atradimas skelbia pavojaus signalą Vakarų universitetams. Nors reitinge jie vis dar dominuoja, dauguma jų praranda savo pozicijas, o Azijos valstybių ir kai kurių kitų besivystančių šalių investicijos į aukštąjį mokslą pagaliau pradeda atsipirkti. Geriausių universitetų sąraše vis dar aiškiai pirmauja JAV. Tarp dviejų šimtų geriausių planetos universitetų ši šalis turi 76 atstovus, iš kurių net septyni patenka ir į pirmąjį dešimtuką. Antroje vietoje rikiuojasi Didžioji Britanija su geriausiųjų sąraše turima 31 aukštąja mokykla, trečioje – 12 universitetų šiame reitinge turintys Nyderlandai. 2012–2013 m. reitinge į pirmąjį dušimtuką pateko 24 valstybių universitetai, t.y. dviem mažiau nei prieš tai atliktame. Savo vietas tarp geriausiųjų prarado vienas Ispanijos ir du Norvegijos universitetai.

Po dominavimu slypi nuosmukis
Ph.Baty yra kategoriškas – po JAV dominavimu slepiasi Vakarų nuosmukis. Žvelgiant į reitingą tai gana akivaizdu. Iš 76 sąraše esančių JAV aukštųjų mokyklų net 51 universitetas smuko žemyn. Didžiausią nuosmukį patyrė valstybiniai universitetai, o tai aiškiai susiję su ekonominiu sunkmečiu ir apkarpytu švietimo biudžetu. Panaši padėtis ir daugumoje kitų Vakarų valstybių. Tuo tarpu Kinijos, Pietų Korėjos ir Singapūro universitetai metai po metų stabiliai kopia aukštyn. Vizituojantis Oksfordo mokslininkas Andrew Boggsas tvirtina, kad 15 metų trunkanti stabili Kinijos valdžios parama aukštajam mokslui pagaliau duoda vaisių. Vadinamasis Kinijos devintukas, apimantis devynis geriausius šalies universitetus, anot A.Boggso, tarptautinėje erdvėje jau tapo gerbiamu tyrimų, apsikeitimų ar bendrų tarpuniversitetinių programų partneriu.
Kalbėdamas apie Azijos aukštųjų mokyklų iškilimą, Kinijos universiteto Honkonge (124 reitingo vieta) rektorius Benjaminas W.Wah tvirtina, kad visa tai lėmė pasikeitęs Azijos valstybių ekonominio augimo pobūdis. Iš pradžių šis augimas buvo paremtas išimtinai pigia darbo jėga ir pigiomis prekėmis, o dabar kylančios darbo sąnaudos ir kiti socioekonominiai veiksniai privertė šias valstybes rūpintis ne tik masine gamyba, bet ir naujų idėjų, inovacijų plėtra siekiant išlikti konkurencinėje kovoje. Būtent tai privertė šias valstybes padidinti finansavimą aukštajam mokslui.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-12-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.