Pakistano potvynių, Kinijos nuošliaužų vaizdai pribloškia. Ar jie tikrai be galo toli, ar mums tik taip atrodo? Gali būti, kad su šylančiu klimatu didžiosios stichinės nelaimės gręžiasi ir mūsų pusėn.

Rusijos gaisrai palyginti visai netoli, ten jau darbuojasi ir Lietuvos ugniagesių gelbėtojų komanda. Lenkijos potvyniai, regis, čia pat, todėl paaukoti pinigų nelaimės ištiktiems kaimynams – savaime suprantamas dalykas. O škvalo nusiaubti miškai, nuniokotos gyvenvietės, užversti keliai ir miestų gatvės – jau mūsų tikrovė. Lietuvoje yra šeimų, kurioms stichijos padariniai taip pat virto didžiule nelaime. Ar po rugpjūčio 8-osios susiklosčiusi padėtis mūsų šalyje buvo priartėjusi prie ekstremalios?
Skelbti ar ne?

Valstybės kontrolės (VK) 4-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Sigita Gorovniova sako, jog vertinant pagal tai, kad nuo škvalo nukentėjo daugiau nei trys savivaldybės, ekstremali situacija peržengė ribas, pagal kurias ją būtų galima laikyti vietine.

Auditorei šį klausimą “Veidas” uždavė neatsitiktinai, nes prieš dvejus metus VK atliko ekstremalių situacijų valdymo organizavimo auditą. Kaip tik tuo metu visa Lietuva buvo nukreipusi žvilgsnį į užsiliepsnojusį AB “Rėkyva” durpyną Rokiškio rajone. Iš pradžių jį mėginta gesinti vietos ugniagesių pajėgomis, vėliau prisidėjo Panevėžio zonos komandos, o joms iš paskos ir kariškiai. S.Gorovniova prisimena, kad prieš dvejus metus auditoriams lankantis Rokiškyje buvo paskelbta ir ekstremali situacija.

Praėjusią savaitę vienintelėje Kaišiadorių savivaldybėje taip pat ryžtasi skelbti ekstremalią situaciją. Šiame rajone vien Viliūnų kaime buvo nuplėšti 35 namų stogai ir sugriautas grūdų sandėlis. Iš viso rajone elektros buvo netekę apie 12 tūkst. gyventojų. Dovainonių paukštynas, kuriam taip pat buvo nutrauktas elektros tiekimas, vos neprarado 40 tūkst. jau išaugintų broilerių.

“Argi ne ekstremali padėtis, kai žmonės kelias dienas lieka be vandens? – klausė Kaišiadorių savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Streikauskas. – Juk vienas iš tokią padėtį apibūdinančių kriterijų yra tas, kad pablogėja socialinės sąlygos. Jos iš tiesų pablogėjo, nes vandenį kai kurie žmonės atgavo tik ketvirtadienį. Ir tų kriterijų buvo ne vienas. Jeigu nepaskelbsi, žmonės sakys – šitiek bėdų, o mūsų valdžia delsia”.

Taip kalbėdamas direktorius tarsi tęsė diskusiją su Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovu, kuris posėdžiaujant ekstremalių situacijų komisijai vienintelis susilaikė, kai buvo balsuojama – skelbti ar ne. V.Streikauskas atkreipė dėmesį, jog Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas, kalbėdamas per Lietuvos televiziją, taip pat pripažino, kad rajone buvo susidariusi ekstremali situacija, tiesa, iš karto pridurdamas, kad ji “kontroliuojama”.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos viršininkas Jurijus Targonskas įsitikinęs, kad praėjusią savaitę ekstremalių situacijų skelbti nevertėjo nei pavienėse savivaldybėse, nei tuo labiau Lietuvos mastu – juk daugumoje rajonų buvo ramu. Tačiau neseniai tarpžinybinė komisija susirinkusi svarstė baigiamą parengti ekstremalių situacijų valdymo planą ir tikriausiai netrukus jis bus priimtas. Iki šiol tokio plano Lietuva neturėjo, o kad jo reikia, nurodė minėtas auditas.

Bet iš kur žmogui žinoti, kad artėja pavojus, jeigu net meteorologai gali įžvelgti besiformuojantį škvalą tik likus maždaug trims valandoms iki jam užgriūvant? Kaip sakė PAGD Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus viršininko pavaduotojas Donatas Gurevičius, šiuo metu yra įgyvendinamas Gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų tiekėjų tinklų infrastruktūrą, sistemos sukūrimo projektas. Jis turėtų būti baigtas po metų.

Visi nori vadovauti

Prieš dvejus metus, kai auditoriai ėmė gilintis, kaip šalyje gali būti organizuojamas ekstremalių situacijų valdymas, Vidaus reikalų ir Krašto apsaugos ministerijos susikirto, kas turėtų vadovauti esant ekstremalioms situacijoms. Mat prie Krašto apsaugos ministerijos dar buvo ir Krizių valdymo centras. Buvo iškilęs klausimas: o gal viską sujungti į viena? Auditorė S.Gorovniova sako, kad kitose šalyse šiems reikalams vadovauja ne kariškiai. Krizių valdymo centras kovą pralaimėjo ir buvo panaikintas, užtat atsirado Krizių valdymo komitetas, kuriam vadovauja pats premjeras. Dar yra Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, kuriai vadovauja vidaus reikalų ministras. Ir komitete, ir komisijoje – ministrai, viceministrai, kancleriai.

Auditoriams niekas negalėjo ir, matyt, dabar taip pat negalėtų paaiškinti, kuo krizė skiriasi nuo ekstremalios situacijos. Dėl pastarosios aišku – įstatyme apibrėžta, kad tokia situacija gali atsirasti dėl gamtos ar fizinio poveikio, kai gresia pavojus gyvybei ir turtui. O kas yra krizė? Į tai bus atsakyta, kai bus priimtas Krizių valdymo įstatymas. Nors jo dar nėra, sistema jau kuriama. “Mes siūlėme kurti bendrą, integruotą, gerai valdomą sistemą – tokią kaip kitose šalyse. Kad bet kada žmogui būtų galima padėti”, – sakė S.Gorovniova.

Naujos redakcijos Civilinės saugos įstatymas buvo priimtas 2009 m. gruodį – jį tobulinti taip pat buvo pasiūlę auditoriai. Štai šis įstatymas ir reglamentuoja ekstremalių situacijų skelbimo tvarką. Bet procedūras turėtų nustatyti Vyriausybė, kuri kol kas šio darbo nepadarė.

“Kad žmonės laiku gautų pagalbą, reikia turėti ekstremalių situacijų valdymo planą šalies mastu – kokios institucijos ir kada turėtų reaguoti. Beje, beveik visos savivaldybės, išskyrus penketą, turi savo planus, nors jokie teisės aktai jų nereikalavo”, – pasakoja auditorė.

Be plano

S.Gorovniovą stebina, kad tuo pačiu metu žadama parengti ir krizių valdymo planą, kuris bus sudarytas derinant savivaldybių ir šalies ekstremalių situacijų valdymo planus. Auditorės nuomone, tai akivaizdus nesusikalbėjimo pavyzdys, kuriame nesunku įžvelgti ir veiksmų dubliavimo, ir galimo pinigų švaistymo riziką.

Be to, pataisytame Civilinės saugos įstatyme įrašyta, kad kai kuriose valstybės institucijose turės būti steigiami ekstremalių situacijų valdymo centrai. Kurioms bus privalu juos įsteigti, turės patvirtinti Vyriausybė. Beje, pagal senąjį įstatymą tokius centrus privalėjo turėti daugelis – ir pati Valstybės kontrolė, ir net Lietuvių kalbos inspekcija. Absurdas, ir tiek.

Visai kas kita, kad savo planą, kaip savaime suprantamą dalyką, turi elektros tiekėjai. Pasak Rytų skirstomųjų tinklų atstovės Editos Sirutienės, bendrovėje yra nustatyta ekstremalių situacijų valdymo tvarka. Gamtos stichijų padariniai elektrikams, šiuo metu atstatinėjantiems ištisus kilometrus elektros stulpų Dzūkijoje, ne naujiena.

Ekstremaliu išgyvenimu daugeliui žmonių tapo ir finansų krizė. Valstybės kontrolės auditoriai prieš dvejus metus, artėjant krizei, buvo įspėję Vyriausybę, kad turi būti oficialiai skelbiama ne tik ekstremali situacija, bet ir krizė. Tačiau tik tada, kai Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas skundą dėl sumažintų pensijų, atkreipė dėmesį, kad apie jokį sunkmetį nebuvo oficialiai paskelbta, Vyriausybei teko skubiai taisyti klaidą.

Pasirodo, tik esant tokiam Vyriausybės nutarimui gali būti teisėtai mažinamas finansavimas, darbo užmokestis. “Manau, toks dokumentas turėjo būti priimtas vos gavus mūsų audito išvadas, tada visi finansiniai apribojimai būtų iš karto įgavę juridinį pagrindą”, – teigia Valstybės kontrolės atstovė.

Už lietų – nė cento!

Kol praėjusį ketvirtadienį kalbėjomės su auditore, meteorologai spėjo paskelbti, kad artėjantis savaitgalis po naujos karšto oro bangos vėl gali būti neramus, nors žmonės dar nespėjo net nuplėšytų stogų sulopyti. Vadinasi, net ir paprasto lietaus tikimybė tapo grėsminga.

Didesnis lietus virsta rimta problema ir dėl patvinstančių gatvių. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Vandentvarkos katedros vedėjas Mindaugas Rimeika ne be apmaudo sako, kad ši problema įsisenėjo, bet niekas nesiima jos spręsti. Vandentvarkos sektoriuje Lietuva europinę paramą naudoja tik geriamajam vandeniui ir buitinėms nuotekoms tvarkyti, o lietaus nuotekų tvarkymo sistema pamiršta. “Nei tikro šeimininko nematyti, nei mokesčiai renkami, nei investuojama į šią sistemą. Viskas palikta, kaip Dievas duos. Ta va, kaip duoda, taip ir turime, – ironizuoja mokslininkas. – Kai statomas koks nors naujas objektas – prekybos centras, viešbutis, duodamos sąlygos prisijungti prie esamo tinklo. Bet tas tinklas neatnaujintas nuo kokių 1980-ųjų”.

Kai kuriuose miestuose jau buvo parengtos lietaus nuotekų renovavimo galimybių studijos, buvo mėginama skaičiuoti, kiek tai kainuotų. Vos išgirdę tokią naujieną gyventojai puldavo komentuoti, kad politikai, apmokestinę lietų, tikriausiai apmokestins ir saulę, ir orą. “Primityvios šnekos, bet politikams jos daro įspūdį, ir investicijos sustabdomos. Bet kai tie patys gyventojai susiduria su problema, labai piktinasi”, – įvertino padėtį M.Rimeika.

Bendrovės “Grinda” lietaus nuotekinės grupės vadovo Nerijaus Narkūno “Veidas” teiravosi, kiek kainuotų sutvarkyti smarkiai patvinstančias sostinės gatves. “T.Narbuto gatvei reikėtų maždaug 6–7 mln. Lt, o Geležinio Vilko gatvei – net 20 mln. Lt. Mes kiekvienais metais sudarome problemų sąrašą, bet pinigų nėra – niekas už lietų pinigų nerenka”, – sakė specialistas.

Bendrovės atstovai domėjosi galimybe gauti europinių lėšų, bet gavo atsakymą, kad iki 2014 m. jos išdalytos.