Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau vaikų ir suaugusiųjų užsikrėtusių žarnyno virusinėmis infekcijomis, kurios pasireiškia vėmimu ar viduriavimu, aukšta temperatūra, iš medikų išgirsta, kad negalavimų priežastis neaiškios kilmės virusas.

Mat jų yra dešimtys, ir dar šimtai neišaiškintų. Tačiau tobulėjant technologijoms kasmet mokslininkai atranda po naują ligos sukėlėję.

Lietuvoje vien tik rotavirusinė infekcija per metus diagnozuojama maždaug 3 tūkst. pacientų, dar panašiai tiek žmonių suserga neaiškios kilmės virusinėmis žarnyno infekcijomis. Visame pasaulyje dėl rotavirusinės infekcijos į gydytojus kasmet kreipiasi 25 mln. žmonių, tačiau antivirusiniai vaistai nėra kuriami ir artimiausiai metu neplanuojama į tai investuoti. Mat žarnyno infekcijos palyginus su kitomis virusinėmis ligomis, tokiomis kaip AIDS, pandeminiu gripu ar hepatitais, nėra tokios sunkios ir neišsivysto į lėtines formas.
Beje, Lietuvoje nemažai šeimos gydytojų net nerekomenduoja atlikti tyrimų, kad paaiškėtų, koks žarnyno virusas pacientą paguldė į lovą. Dažniausiai paaiškinama, kad visų žarnyno virusinių infekcijų gydymas vienodas – skysčių atstatymas, todėl nėra prasmės aiškintis viruso kilmės. Be to, mūsų šalyje nėra ir tokių diagnostinių galimybių, kad atlikus tyrimus būtų galima įvardyti visus žinomus virusus. Šiuo metu diagnozuojami tik populiariausi: ypač tarp vaikų paplitęs rotavirusas ir dažniau suaugusius žmones pakertantis norovirusas. Jeigu minėti virusai nenustatomi, diagnozuojama nepatikslinta arba neaiškios kilmės žarnyno virusinė infekcija.
Taigi, ar tikrai neverta aiškintis, koks virusas sukėlė vėmimą ar viduriavimą?

Vaistai nesukurti

LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė doc.dr. Auksė Mickienė sako, kad Vakarų Europos šalyse toks klausimas nei medikams, nei pacientams net nekyla. Mat išsiaiškinti, ligos priežastį labai svarbu, kad būtų žinoma, kiek yra išplitęs vienas ar kitas virusas. Tą būtina žinoti ir skiriant gydymą. Juk viduriavimu pasireiškia ne vien tik žarnyno infekcijos, bet ir nemažai kitų ligų. „Nepadarius tyrimo teigti, kad pacientui rotavirusas, negalima, nes tai gali būti ir bakterinė liga, kurios gydymas skiriasi nuo virusų sukeltų negalavimų“, – paaiškina Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė.
Ji teigia, kad pacientams gydomiems ligoninėje išmatų arba kraujo tyrimai, pagal kuriuos nustatoma viruso kilmė, visuomet atliekami. Vis dėlto, tie, kuriems neprireikia stacionarinio gydymo dažniausiai turi pasitenkinti diagnoze – “kažkoks virusas”.
Štai vilnietė Lina Pikčienė, kurios dukra pernai du kartus vėmė bei viduriavo, o ir ji pati buvo užsikrėtusi, sako, kad gydytojai nei vienu atveju nesiaiškino ligos sukėlėjo. „Kai paklausiau, kokia smarkiai vemiančios ir karščiuojančios dukros diagnozė, šeimos gydytoja pareiškė, kad jokio skirtumo. Mat svarbu mergaitei girdyti skysčius, o ar virusas vienoks, ar kitoks tai gydymo nekeičia“, – pasakoja L.Pikčienė.
Beje, kitą kartą nuvežusi penkerių metų dukrą dėl stiprių pilvo skausmų ir gausaus viduriavimo į VUL Santariškių ligoninės priėmimo skyrių, moteris išgirdo tą patį atsakymą. „Apžiūrėjo tik tam, kad įsitikintų, jog ne apendicitas, patarė duoti daug gerti ir išleido į namus. Tad taip ir neaišku, kokia žarnyno infekcija buvo prikibusi“, – apgailestauja L.Pikčienė.
LSMU Infekcinių ligų klinikos profesorius Alvydas Laiškonis pabrėžia, kad šiuo metu yra žinoma dešimtys virusų rūšių, galinčių sukelti viduriavimą. Tačiau jų diagnostika brangi, tad tyrimai ne visada atliekami. Be to, nėra sukurta ir jokių vaistų, padedančių greičiau virusams pasišalinti iš organizmo. „Simptomus šiek tiek palengvina tik vaistai nuo viduriavimo. Tačiau nereikia slopinti viduriavimo ar vėmimo. Taip organizmas greičiau išsivalo“, – primena gydytojas infektologas.

Atrandama vis daugiau naujų virusų

Susirgęs žarnyno virusine infekcija žmogus beveik savaitę būna nedarbingas, o mažam vaikui jis ypač pavojinga, nes greitai netekęs skysčių, mažylis gali nusilpti, tapti vangus. Dėl šios priežasties pasaulyje kasmet miršta apie pusė milijono vaikų. Tiesa, daugiausiai trečiojo pasaulio šalyse, nors prieš keletą metų ir Lietuvoje rotavirusas nusinešė šešių mėnesių mažylio gyvybę.
Be to, virusai labai greitai plinta, tačiau artimiausiu metu nei viena pasaulio farmacijos kampanija neplanuoja kurti ne tik antivirusinių vaistų, bet ir naujų vakcinų, kurios galėtų suvaldyti žarnyno infekcijas. „Vaikus iki šešių mėnesių, kuriems pavojingiausias rotavirusas, galima paskiepyti ir taip sumažinti infekcijų protrūkius. Tačiau į naujas vakcinas neinvestuojama, nes yra kur kas rimtesnių ligų, kurias svarbiau suvaldyti“, – atskleidžia A.Laiškonis.
Aktualesnė yra ir diagnostika. Mat, pasak A.Laiškonio, šiuo metu mokslininkai pažįsta vos vieną procentą mikroorganizmų, kurie gali sukelti ligas.
„Dar yra labai daug ligų, kurių sukėlėjų nepavyksta nustatyti, tačiau sparčiai tobulėjant molekulinei diagnostikai, mokslininkai išsiaiškina, kaip dauginasi sukėlėjai, o tai padeda diagnozuoti susirgimus. Naujos technologijos jau padėjo išaiškinti nemažai virusų, kurių nežinojom prieš dešimt ar daugiau metų. Pavyzdžiui, virusus, sukeliančius sunkias hemoragines karštliges, naują choleros sukėlėją O139“, – sako VU Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vedėjas prof. Arvydas Ambrozaitis.
Gydytojas pastebi, kad virusai mutuoja, jungiasi vieni su kitais ir taip atsiranda nauji. Pavyzdžiui, pandeminis gripas išsirutuliojo iš kiaulių, paukščių ir žmogaus gripo virusų. Vis dėlto, pasak A.Ambrozaičio, dažniau virusai ne išsivysto, o dėl tobulėjančių technologijų ir metodikų yra atrandami.

Iš užsienio parsivešim daugiau naujų ligų

A.Laiškonis skaičiuoja, kad nuo 1975 m. iki šių dienų buvo išaiškintos 37 naujos infekcinės ligos – vidutiniškai po vieną per metus. Štai legioneliozė, kuri plinta per mažus ore sklandančius vandens lašelius (užkrėstą baseinų vandenį, oro kondicionierius) ir sukelia itin sunkų plaučių uždegimą. Taip pat nauja erkių platinama liga babeziozė, naikinanti raudonuosius kraujo kūnelius. Atrasti nauji pūslelinės, hepatito virusai. Vienas tokių – hepatito E virusas, plintantis fekaliniu oraliniu būdu, kai pasinaudojus tualetu nenusiplaunama rankų, arba per kiaulieną, šernieną. Kitas naujas virusas – hepatitas G, kuriuo užsikrečiama per kraują.
Prieš daugiau kaip dešimtmetį atrastas Korona virusas, sukeliantis sunkų plaučių uždegimą, kuris dažnai baigiasi mirtimi. Taip pat arbovirusas, sukeliantis Čikungunijos karštligę – per uodų įkandimus plintančią tropinę infekciją.
Nors šios ligos Lietuvoje kol kas diagnozuojamos itin retais atvejais, tačiau A.Mickienė prognozuoja, kad artimiausiu metu dėl žmonių mobilumo jų gali padaugėti. Mat virusai migruoja kartu žmogumi. „Vakarų europiečiai dažnai keliauja po Afrikos, Azijos šalis, todėl vis daugiau pasitaiko maliarijos, vidurių šiltinės, choleros atvejų. Lietuviai jau parsiveža hepatitą A, vienas keliautojas iš Indijos grįžo sirgdamas pasiutlige ir mirė“, – pasakoja A.Mickienė.
O A.Laiškonis prisimena neseną atvejį, kai Indijoje viešėjęs ir hepatitą A parsivežęs vieno Latvijos restorano virėjas, užkrėtė beveik 3 tūkst. latvių.

Vasarą virusą ypač lengva pasigauti

Vasarą ypač dažnai užsikrečiama vadinamuoju keliautojų viduriavimu, kai svetimoje šalyje paragavus maisto, ypač termiškai neapdoroto, organizmas nepratęs prie naujų mikroorganizmų, su jais pradeda kovoti.
„Labai dažnai ne tik mokyklose ar darželiuose, bet ir kruiziniuose laivuose per infekuotą maistą (šaldytas daržoves, jūros gėrybes, vandenį) išplinta noro virusas, kuris pasireiškia pykinimu, vandeningu viduriavimu“, – dėsto A.Ambrozaitis.
Apskritai, pasak A.Laiškonio, vasarą padaugėja žarnyno virusinių infekcijų. Mat dažniau iškylaujama, o maistas kelionėje vežamas įvairiose pakuotėse, dėžutėse, kurios ypač palanki terpė mikroorganizmas daugintis. Taip pat keliaujant dažniau susiviliojama gatvėje gaminamu maistu, gėrimais. „Reikėtų vengti gerti gatvėje gaminamus kokteilius, net šviežiai spaustas sultis, nes ten dažnai dedama ledukų, sušaldytų iš nevirinto vandens, kuriame gali būti įvairių ligų sukėlėjų“, – pataria gydytoja infektologė A.Mickienė.
Norint išvengti žarnyno virusinių infekcijų taip pat labai svarbi asmeninė higiena ir, žinoma, sanitarinės maisto ruošimo sąlygos. „Užtenka nešvariom rankom tik paliesti maistą ir galima pasigauti virusą, paskui jį palikti prekybos centruose, kitose viešose vietose, užkrėsti artimuosius, kolegas“, – apibendrina A.Laiškonis.

Sergamumas žarnyno virusinėmis infekcijomis Lietuvoje (100 tūkst. gyventojų)

Rotavirusinis gastroenteritas Nepatikslintos žarnyno virusinės infekcijos
2001 m. 47,7 20
2006 m. 144,2 39
2009 m. 88,4 98
2010 m. 76,6 135,7
2011 m. 143,5 161,1

Norovirusinės infekcijos atvejai Lietuvoje
2005 m. 447
2007 m. 1021
2009 m. 522
2010 m. 423
2011 m. 308
Šaltinis: Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras