Dalia Grybauskaitė
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lenkijos ir Rusijos garsiai išsakomą iniciatyvą Europos Sąjungoje (ES) siekti bevizio režimo Kaliningrado sričiai trečiadienį pavadino nepatikrintu viešųjų ryšių žaidimu.
Šalies vadovė teigė, jog tokia idėja prieš metus buvo pasiūlyta Europos Sąjungos Tarybai, ir pabrėžė, kad tuomet ją atmetė svarbiausios Europos šalys.
“Dabar naujos iniciatyvos, kurias mes girdėjome, yra visiškai nederintos europiniame lygmenyje. Prieš metus pati Rusija kategoriškai prieštaravo, kad tai būtų tik Kaliningrado sričiai, ji norėjo, kad tai būtų visai Rusijai. Manome, kad čia truputį yra viešųjų ryšių žaidimo, visiškai nepatikrinto”, – žurnalistams sakė prezidentė.
Pasak jos, tai žinodama Lietuva siūlė pirmiausia pabandyti sušvelninti sienos kirtimo režimą Šengeno zonos reikalavimų rėmuose – įgyvendinant bevizį režimą 30-50 kilometrų siekiančiuose Kaliningrado srities, Baltarusijos ir Lietuvos pasienio ruožuose.
“Jei Europos Sąjunga apsispręs, kad Rusija ar Baltarusija, ar bet kuri kita trečioji šalis yra pasirengusi beviziam režimui ir yra patikima partnerė tuo atžvilgiu, Lietuva jokiu būdu neprieštaraus”, – sakė D.Grybauskaitė.
Neseniai Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Čchikvadzė pareiškė, kad Maskvą nuvylė Lietuvos pozicija šiuo metu neremti Maskvos ir Varšuvos siūlymo įtraukti visą Kaliningrado sritį į programą, kuri leistų supaprastintą gyventojų judėjimą per sieną.
Diplomato teigimu, Lietuvos remiamas susitarimas pagal dabartinę Europos Sąjungos (ES) tvarką, numatantis judėjimą nuo valstybės sienos iki 50 kilometrų, yra diskriminacinis.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) rugpjūčio pardžioje pranešė, kad jis su vidaus reikalų ministru Jerzy Milleriu (Ježiu Mileriu) laišku kreipsis į kitas ES šalis, siekdami paramos planui, jog Lenkijos ir Rusijos sutarimas dėl pasienio eismo apimtų visą Kaliningrado sritį.
Lenkija anksčiau kartu su Rusija kreipėsi į Europos Komisiją, kad Kaliningrado būtų taikoma išimtis.
Lietuva kartu su Rusija ir Baltarusija derėjosi dėl susitarimų, kurie leistų pasienio gyventojams, gyvenantiems iki 30 ar 50 kilometrų nuo sienos, ją kirsti su specialiais ilgalaikiais leidimais nereikalaujant vizų.