Yra toks Bilderbergo klubas, apie kurį skleidžiamos įvairiausios nuomonės. Birželio pradžioje kasmetinius uždarus susitikimus rengianti grupė suvažiavo į Drezdeną. Dalyviams labiausiai rūpėjo artėjantis Didžiosios Britanijos apsisprendimas dėl narystės ES.

Arūnas Brazauskas

Drezdenas pasirinktas irgi, matyt, neatsitiktinai. Nors trečią dešimtmetį tai suvienytos Vokietijos miestas, Drez­denas yra opozicijos kanclerės Angelos Merkel politikai židinys. Ten atsirado islamui ir migrantams nedraugiška, o Rusijai net labai draugiška organizacija PEGIDA.

Apie Bilderbergo klubą dar kalbėsime, tačiau prieš tai pabandykime įsijausti į eilinio brito padėtį. Įlįsti į tokio kailį galima konkrečiu pavyzdžiu.

Antai ne viena Lietuvos politinė partija porina apie išeivių grąžinimą į tėvynę. Yra žadančių įdarbinti net 80 tūkst. sugrįžėlių. Bet įsivaizduokime, kad Lietuvoje atsilaisvinusias darbo vietas užpildo graikai, bulgarai ir rumunai.

Kodėl gi ne?

ES piliečiams jokie apribojimai įsidarbinant Lietuvoje negali būti taikomi, išskyrus valstybės tarnybą. Kitas žinomas dalykas: ES, Europos ekonominės erdvės valstybių (Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos) ir Šveicarijos bedarbiai turi teisę ieškoti darbo bei gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką ne tik toje šalyje, kurios pilietybę turi, tačiau ir bet kurioje kitoje iš nurodytų šalių. Vadinasi, ir Lietuvoje.

Nežinia, ar lietuvių savimeilę glosto tai, kad britų rinkėjų apsisprendimą lėmė ir Piterbore girtuokliaujantys Lietuvos piliečiai.

Taigi atsiranda Lietuvoje kokia nors darbo vieta, o už durų laukia rumunas, Vokietijos pilietis musulmonas ir iš Airijos grįžęs lietuvis. Leidimų čia dirbti jiems nereikia. Darbdavys ima ir įdarbina rumuną. Vėl vakansija atsiranda – į darbą priima kitą rumuną. Paskui kurį nors rumuną atleidžia, ir tas kreipiasi į darbo biržą dėl lietuviškos pašalpos.

Pavyzdys teisingai sukonstruotas, tačiau netikroviškas. Rumunai nekonkuruoja su Vokietijos musulmonais dėl darbo vietų Lietuvoje. Užtat Didžiojoje Britanijoje lietuviai konkuruoja su rumunais ir kitais atvykėliais iš skurdesnių ES šalių.

Šįmet „The Washington Post“ parašė apie šiauriau Londono esantį Piterboro miestą. Vietinis mokytojas pasakė: „Rumunai šlapinasi parke. Lietuviai gatvėse girtuokliauja, vartoja narkotikus. Net žiurkės čia valgo heroiną.“ Straipsnis ne apie tautinius charakterius, o apie priežastis, dėl kurių dalis britų nenori likti ES.

Manau, jog neprireiktų nė šimto rumunų, kurie Lietuvoje gautų socialines išmokas, kad mūsų šalyje kiltų erzelis dėl ES mums daromos baisios žalos. Kodėl tad britai turi ramiai žiūrėti, kaip lietuviai konkuruoja su jais dėl darbo vietų ir pašalpų?

Naivios sąmokslo teorijos priskiria Bilder­bergo klubui „pasaulio vyriausybės“ vaidmenį. Pirmasis susirinkimas 1954 m. Osterbeko (Nyderlandai) viešbutyje „Bilderberg“ sukviestas Lenkijos politinio emigranto, Belgijos eks­premjero ir Nyderlandų verslininko pastangomis aktyviai padedant Nyderlandų karalienės vyrui princui Bernhardui. Siekta, kad delegatai tolygiai atstovautų politinei kairei ir dešinei. Susitikimų darbotvarkės neskelbiamos, tačiau vis kas nors nuteka į spaudą. 2016 m. dalyvių sąrašas viešas. Rusijos atstovų šįkart nėra, nors Lietuvoje gerai žinoma politologė Lilija Ševcova susitikimuose yra dalyvavusi. Užtat šįmet į Drezdeną atvažiavo Lenkijos užsienio reikalų eksministras Radoslawas Sikorskis.

Bilderbergo klubas, tariama „pasaulio vyriausybė“, nežinojo referendumo dėl Bri­tanijos pasitraukimo iš ES baigties, o ir nulemti tos baigties negalėjo. Toks pastebėjimas palankus valstybininkams demokratams ir nepalankus sąmokslo teorijų kurpėjams. Nežinia, ar lietuvių savimeilę glosto tai, kad britų rinkėjų apsisprendimą lėmė ir Piterbore girtuokliaujantys Lietuvos piliečiai.