Šilumos kainų išklotinės rodo, kad vartotojai, kurių namai šildomi naudojant biokurą, už šilumą nebūtinai mokės mažiau nei tie, kurie šilumą perka iš katilinių, varomų gamtinėmis dujomis.

Kainų komisija, paklausta, kodėl šilumos kaina skirtingose Lietuvos vietovėse skiriasi beveik du kartus, aiškino, kad esama keleto priežasčių, tačiau viena svarbiausių – kokios rūšies kuras naudojamas katilinėse, penktadienį rašo dienraštis “Kauno diena”.

Kuro dalis šilumos kainoje sudaro beveik 70 proc, o tarpusavyje pigiausios ir brangiausios kuro rūšies kaina skiriasi du kartus.

Kainų komisijos vadovės pavaduotojas Danas Janulionis sutinka, kad biokuras dar nereiškia pigios šilumos, nes, pasak jo, kita svarbi šilumos kainą lemianti aplinkybė – šilumos trasų kokybė ir tinklo išsidėstymas.

Pirmame miestų pagal mažiausias šilumos kainas dešimtuke tik Klaipėdos ir Radviliškio katilinėse visiškai nenaudojamas biokuras, net septyniuose biokuras sudaro daugiau nei pusę naudojamo kuro, o Utenoje – biokuras sudaro 44 proc.

“Mūsų tinklas užžiedintas, optimizuotas, bet nuostolių požiūriu nesame lyderiai. Pagrindinė priežastis – diversifikuoti kuro šaltiniai. Mes naudojame 40 proc. medienos ir 60 proc. dujų šilumai gaminti. Manau, kad mažų miestelių, tokių kaip Utena, ateitis – atsinaujinantys kuro šaltiniai”, – įsitikinęs Utenos šilumos tinklų direktorius Gintaras Diržauskas.

Įmonė pasinaudodama Europos Sąjungos lėšomis šiuo metu stato termofikacinę elektrinę, kuri pradės veikti kitų metų liepą.

Pažvelgus į kitą svarstyklių pusę matyti, kad daugiau nei 70 proc. biokuro bendrame kuro balanse naudojančios Biržų ir Kazlų Rūdos katilinės šilumą gamina labai aukšta kaina. Biržų gyventojai moka 28,45 cento už kilovatvalandę, Kazlų Rūdos – net 29,75 cento už kWh. Tai trečia didžiausia kaina šalyje po Prienų ir Pakruojo.

Kalbėdamas apie Biržus D. Janulionis pabrėžė, kad aukštą šilumos kainą lemia būtent milžiniški šilumos nuostoliai – maždaug penktadalis šilumos išgaruoja trasose. Be to, biokuro katilas dirba labai neefektyviai, šilumai pagaminti sunaudojama labai daug kuro.

Vasarį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje siekė 24 centus už kWh. Brangiausiai už šilumą mokėjo prieniškiai – daugiau nei 32 centus už kWh, mažiausiai – uteniškiai -18,5 cento už kWh. Iš didžiųjų miestų daugiausia moka kauniškiai – 25,59 cento už kWh, vilniečiai – 23 cento už kWh, o klaipėdiškiai apsieina palyginti pigiai, ypač turint omenyje, kad šilumai gaminti visiškai nenaudoja biokuro, – 21,15 cento už kWh.

Vidutinė šilumos kaina vasarį buvo didesnė nei tuo pat metu 2010 metais (20,77 cento už kWh), tačiau mažesnė nei buvusi prieš dvejus metus (24,09 cento už kWh).