Ko nesugeba išjudinti premjeras su visa Vyriausybe, pajėgė padaryti panevėžietė mokytoja.

Panevėžiečių Valkiūnų šeima gyvena viename moderniausių daugiabučių namų Lietuvoje. Jų namas renovuotas – apšiltintas fasadas, cokolis ir namo perdangos, pakeisti langai, stogas, įrengtas autonominis horizontalusis vamzdynas ir šilumokaičiai butuose, rekonstruoti balkonai. Atsijungęs nuo miesto šilumos tinklų namas įsirengė savo modernią dujomis kūrenamą katilinę, nutiestas vidaus ir rekonstruotas išorės dujotiekis. Radiatorių kiekis suskaičiuotas pagal kiekvieno buto plotą ir vietą pastate, beje, dėl efektyvumo ir taupumo labiau šyla ne vidinė jų pusė į sieną, o nukreiptoji į kambarį. Šilumokaitos principu šiltas vanduo šildo šaltą ir nereikia boilerio. Įrengta moderni šilumos valdymo sistema, kiekvienas butas gali įsijungti šildymą kada panorėję. O vasarą už karštą vandenį beveik visai nereikės mokėti, nes ant pastato šlaitinio stogo sumontuoti saulės kolektoriai.
„Antra žiema pagaliau butuose buvo šilta – ne 14–15 laipsnių kaip anksčiau. Ir karšto vandens galime taip nebetaupyti, nes mokame centus“, – neatsidžiaugia moderniojo namo Panevėžyje bendrijos pirmininkė Birutė Valkiūnienė.
Kaip Panevėžio Marijonų g. 31 ir 31A namų gyventojai sugebėjo padaryti tai, ko nepajėgia išjudinti premjeras ir visa Vyriausybė, beje, nebe pirma?

Renovacijai trukdė tie, kurie už ją atsakingi

B.Valkiūnienė apie naujausias šildymo ir energijos taupymo technologijas dabar jau pasakoja kaip diplomuota šios srities specialistė. Bet paklausta, ar tai jos profesija, juokiasi sakydama, kad kol avarinis daugiabutis tapo vienu moderniausių Lietuvoje, teko daug ką sužinoti. Taip mokytoja lituanistė ir keturių vaikų mama tapo beveik šildymo sistemų eksperte.
Apsispręsti renovuoti namą nebuvo sunku: prieš pusšimtį metų statyto 36 butų daugiabučio šildymo sistema buvo tokia kiaura, kad kitos išeities neliko – tik ją keisti. Bet renovacijos pradžia tikrąja to žodžio prasme priminė košmarą. 2010-ųjų pabaigoje, kai lauke buvo 15 laipsnių šalčio, name šildymas ir karštas vanduo dar buvo neįjungti, ir niekas negalėjo pasakyti, kada įjungs. Žmonės šildėsi elektriniais prietaisais, bet sena elektros instaliacija neatlaikydavo apkrovų ir „išmušdavo“ automatinius saugiklius.
Renovavimo darbai vėlavo labiausiai dėl valdininkų kaltės. Biurokratinės procedūros truko apie pusmetį. Bendrijos prašymai dėl renovacijos vis būdavo atmetami, o pagaliau patekus į renovavimo programą dėl teisės įsirengti autonominį šildymą prasidėjo kova su monopolininke „Panevėžio energija“. B.Valkiūnienė turėjo įrodinėti, kad dujomis kūrenamo katilo į orą išmetamos kietosios dalelės nenuodys aplinkinių gyventojų, gretimai esančio stadiono sirgalių ar kitoje gatvės pusėje esančios koplyčios maldininkų. Bendrijos pirmininkė neatmeta, kad sąmoningai trukdyta atsijungti nuo monopolininko.
Pagaliau gavus leidimą reikėjo rengti investicinį planą, jį suderinti, patvirtinti, po to rengti techninį projektą, jį derinti, vėliau ieškoti rangovų. Renovacija pradėta, kai kitur jau buvo prasidėjęs šildymo sezonas. Seni vamzdynai buvo pripažinti defektiniais ir negalėjo būti atliekami net hidrauliniai bandymai, tad arba reikėjo leisti pinigus vėjais juos lopant, arba iš karto montuoti naujus. Namas pasirinko antrąjį variantą.
O šį rudenį pagaliau ant stogo sumontuotos ir saulės baterijos, kurios turėtų sutaupyti apie 40 proc. karšto vandens ruošimo energijos. Bet ir jos, atvežtos iš Austrijos kovą, pusmetį dulkėjo sandėlyje, nes ir vėl teko įveikti biurokratinius trukdžius.

Šilta, patogu ir pigu
Kiek visa tai kainavo gyventojams? Visa 36 butų buvusio avarinio namo virtimo moderniu sąmata – beveik 1,2 mln. Lt. Kadangi namas gavo 30 proc. renovavimo projekto dotaciją, gyventojams teks mokėti 822 tūkst. Lt. Šešiolikos butų savininkai – socialiai remtini, tad jiems renovacijos išlaidos kompensuojamos šimtu procentų.
Bendrijos pirmininkė B.Valkiūnienė, turinti 57,5 kv. m butą, renovacijai buvo pasiėmusi apie 12 tūkst. Lt paskolą su 3 proc. palūkanomis ir dabar kas mėnesį moka 60–70 Lt. Saulės baterija nebrangi, nes pasaulyje tai nėra nauja: vienam butui su montavimu kainuoja kiek daugiau nei 1 tūkst. Lt, o jos priežiūra per mėnesį visam namui – vos 8 Lt.
Beje, bendrijos pirmininkė atkapstė programą, pagal kurią saulės kolektoriams 2011 m. turėjo būti skiriama 100 proc. dotacija. Bet paskambinus į Energetikos ministeriją, čia labai nustebo, kaip jie sugebėjo rasti tą programą.
O kai pusę Lietuvos išgąsdino šildymo sąskaitos už lapkričio mėnesį, renovuotame name Panevėžyje už 43 kv. m dviejų kambarių buto šildymą, gyvatuką, karštą vandenį užmokėti pakako 60 Lt.
Panevėžio daugiabutis tapo renovacijos etalonu. Dabar jo bendrijos pirmininkės patarimų jau teiraujasi ir kitų daugiabučių ne tik Panevėžyje gyventojai. Geras pavyzdys įkvepia labiau nei Vyriausybės programos.

Panevėžio Marijonų g. 31 ir 31A namų savininkų bendrijos pirmininkei B.Valkiūnienei už sėkmingą daugiabučio modernizavimą įteiktas Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros padėkos raštas