Kas būtų, jei rudenį po Seimo rinkimų įtakinga socialdemokratė Birutė Vėsaitė taptų ne šešėline, o tikra energetikos ministre?

Ar pasitvirtintų dabartinių valdančiųjų gąsdinimai, kad būtų atsisakyta energetinės nepriklausomybės projektų, taip tarnaujant Rusijos interesams? Ar užtektų jai kompetencijos vadovauti šiuo laikotarpiu aktualiausiai valstybės gyvenimo sričiai? Ar nepradėtume ilgėtis beveik nebylaus dabartinio energetikos ministro Arvydo Sekmoko, nes hiperaktyviosios B.Vėsaitės pakeltos tonacijos balsas be perstojo skambėtų visais įmanomais kanalais? Ar feministė politikė nepakeistų ministerijos personalo vien moterimis?
Baimių ir net pasišaipymų girdėti daug. Kaip ir pagyrų, visų pirma už darbštumą. Politikė kontroversijoms pati duoda peno, nevyniodama žodžių į vatą ir tiesiai visiems kirsdama, ką mano. Net didžiausi jos gerbėjai sako, kad svarbiausias jos trūkumas – emocingumas. Oponentai jų įžvelgia kur kas daugiau.

Naujos atominės nebūtų
Į tiesų klausimą, kas nutiktų su naujos atominės projektu, jei ji taptų nebe šešėline, o tikra energetikos ministre, B.Vėsaitė tiesiai ir atsako. Pirma, nepuola koketuoti, kad ji dar ne ministrė ir kas žino, ar ja bus, aiškiai parodydama, jog tokių ambicijų turi. Antra, trumpai drūtai sako – Visagino atominės nebūtų. Toks LSDP prezidiumo sprendimas, tokia pat ir jos asmeninė nuomonė – tai labai brangus ir rizikingas projektas. Nei finansinės, nei regioninių partnerių dalyvavimo projekte garantijos neaiškios, o dar ir senosios elektrinės nepajėgiame sklandžiai uždaryti.
Taip, pripažįsta B.Vėsaitė, socialdemokratai anksčiau palaikė AE statybos idėją, tam įsteigė ir liūdnai pagarsėjusį “Leo LT”. Tačiau nuo to laiko, ypač po Fukušimos nelaimės, pasaulyje keičiasi požiūris į branduolinės energetikos saugumą.
B.Vėsaitės energetinės pažiūros į neviltį varo dabartinius valdančiuosius. Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas, konservatorių frakcijos narys (tiesa, į Seimą atėjęs su Arūno Valinsko komanda) Rokas Žilinskas emocingumu nenusileidžia komisijos kolegei B.Vėsaitei: “Aš šiurpstu pagalvojęs, kad ji gali lemti ne tik energetikos, bet ir visos Lietuvos ateitį. B.Vėsaitė – tai “Gazpromas”.”
Tačiau socialdemokratė tik šaiposi iš įregistruotų Baudžiamojo kodekso pataisų, pagal kurias už kenkimą energetinės nepriklausomybės siekiams siūloma bausti dvylika metų nelaisvės. “Gal šaudys? – ironizuoja parlamentarė ir siūlo tiems, kurie ją apšaukia “Gazpromo” ir Rusijos agente, paanalizuoti pasaulines energetikos prognozes plačiau.
Vis dėlto kiek kompetentinga potenciali būsima energetikos ministrė šioje srityje, absoliučiai objektyvios nuomonės negali būti, nes net šios srities profesionalai giria B.Vėsaitę, jei jie patys prieš atominę, ir peikia, jei mano esant AE reikalingą. Taip ir politikai: R.Žilinskas tikina, kad B.Vėsaitė energetikos srityje visai be kompetencijos, tačiau niekaip negalėjo prisiminti nė vieno konkretaus jos dalykinio nusišnekėjimo. Kitas Atominės energetikos komisijos narys “darbietis” Kęstutis Daukšys giria kolegės išmanymą šioje srityje ir darbštumą. Antra vertus, juk ministras – ne AE gamybos vadovas, jam ir nereikia žinoti visų subtilybių. O pati B.Vėsaitė į užuominą dėl nekompetencijos atkerta esanti dešimtkart geresnė už dabartinį ministrą.

Šturmuotų renovacijos programą
Dar vienas B.Vėsaitės argumentas prieš naują atominę – kad dabar pati opiausia problema yra ne elektros kaina, o šildymo kainos. B.Vėsaitės vadovauta socialdemokratų darbo grupė parengusi visą programą, pradedant biokuro dalies šildymo sistemoje padidinimu, dujoms paliekant apie 20 proc. (dabar apie 75 proc.). Dar šią kadenciją socialdemokratai bandys stumti ir įstatymų projektus dėl namų renovavimo programos, keldami naują koncepciją: žmonės nebūtų verčiami imti bankų paskolų, o kas mėnesį gautų dvi sąskaitas – vieną maždaug perpus mažesnę nei už šildymą, o kitą už investicijas. Paskolas imtų savivaldybės paskirta institucija, akumuliuodama valstybės paramą, lėšas iš klimato kaitos programos ir paimdama lengvatinę paskolą iš “Jessicos” fondo, kuriame tebeguli tam skirtų 700 mln. Lt. Renovacija vyktų kvartalais, pradedant nuo labiausiai energetiškai neekonomiškų. “Gyventojai pajustų naudą, o pinigai nebūtų išvežami iš Lietuvos”, – dvigubą naudą pabrėžia socialdemokratė.
B.Vėsaitė žada, kad tapusi energetikos ministre aktyvintų atsinaujinančių šaltinių energetiką, o tai, socdemų skaičiavimais, sukurtų netgi daugiau darbo vietų nei statant naują atominę elektrinę. Kontrargumentus, kad atsinaujinančių energijos šaltinių energetika brangi, ji atmeta primindama, jog biokuro tai jau tikrai turime į valias, saulės ir vėjo energetika modernėja, o kartu ir pinga.
Kitam strateginiam projektui – suskystintų dujų terminalui socialdemokratai pritarė, tačiau, pasak B.Vėsaitės, jis turėjo būti įgyvendintas vakar. Kartu ji neslepia, kad pats projektas dar taisytinas, visų pirma dėl to, kad jame laisvosios rinkos palikta vos 50 proc. Politikės nuomone, padėtį energetikos srityje keis ir prognozuojama nemaža skalūninių dujų gavyba.

Lietuviškoji Klara Cetkin
B.Vėsaitė – ne tik socialdemokratų šešėlinė energetikos ministrė, bet ir Lietuvos moterų socialdemokračių sąjungos pirmininkė, begalės moterų organizacijų, taip pat ir tarptautinių, narė. B.Vėsaitę, žiūrėk, kas pavadina ir lietuviškąja Klara Cetkin. Gindama moters vietą visuomenėje ir politikoje ji ne mažiau ryžtinga ir tiesmuka, kaip ir kalbėdama energetikos klausimais. “Kitos lyties atstovams būtų geriau, kad moterys politikoje nesimaišytų ar tik padavinėtų kavą. Jei neturėtume rinkimų sąrašų kvotų, nežinau, kiek moterų būtų Seime, – natūraliu keliu tam prireiktų 200 metų”, – utriruoja B.Vėsaitė.
“Taip, aš feministė”, – atsako į klausimą politikė. Tačiau kol vienos feministės mojavo plakatais, būrė moterų partijas, o paskui grūmojo viena kitai kočėlais, B.Vėsaitė ramiai dirbo labai konkretų darbą moterų labui.
“Netrukus po nepriklausomybės atkūrimo ėmė steigtis įvairių moterų organizacijų. Kur daugelis jų dabar? O B.Vėsaitės įsteigtas Kauno moters užimtumo ir informacijos centras prasmingai veikia lig šiol”, – apie jau aštuoniolikos metų sulaukusį centrą pasakoja “Šeimininkės” žurnalo redaktorė, anuomet – “Kauno dienos” priedo moterims redaktorė Dalia Juškienė.
Ji giria B.Vėsaitę, kad centrą ji steigusi ir turėdama strateginių tikslų, ir numačiusi taktiką, kaip juos įgyvendinti. Tai buvo viena iš nedaugelio moterų organizacijų, kuri moteriai davė ne žuvį, o meškerę: iš pradžių buvusi tik mokymo, informacijos, diskusijų institucija, paskui jau ėmė kurti darbo vietas, padėjo moterims įsitvirtinti darbo rinkoje. Tuo metu finansuoti tokiai veiklai nebuvo ES fondų, bet B.Vėsaitė sugebėjo rasti paramos.

Du aukštojo mokslo diplomai – didelis pranašumas
Pati politikė sako, kad jai labai praverčia du jos aukštieji išsilavinimai: techniškasis padeda logiškai mąstyti, o anglų kalba – laisviau jaustis tarptautinėje arenoje, gilintis į informaciją užsienio šaltiniuose. Baigusi tuomečio Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultetą ir dirbdama anuomet modernioje dirbtinio pluošto gamykloje inžiniere (čia dirbo dešimt metų), B.Vėsaitė ne tik neakivaizdiniu būdu tuomečiame Leningrade studijavo Tekstilės ir lengvosios pramonės instituto aspirantūroje, nes tokios specializacijos aspirantūros Lietuvoje nebuvo, ir tapo technikos bei technologinių mokslų daktare, bet ir baigė Vilniaus universitete anglų kalbą ir literatūrą.
Ar įžvelgė, kad kalbų mokėjimas netrukus bus aukso vertės? Politikė sako, kad priežastis buvo kita: ji, baigusi prestižinę, anuomet vienintelę Kaune su sustiprintu anglų kalbos mokymu, J.Jablonskio vidurinę, norėjo studijuoti kalbas, bet tėvai patarė kitaip. Bet ji svajonės neatsisakiusi. Dabar politikė laisvai bendraujanti anglų, prancūzų, rusų, lenkų kalbomis.
Tai jai atvėrė kelius ir politikoje. Po šešiolikos metų akademinio darbo tuometėje Lietuvos veterinarijos akademijoje ir kadencijos Kauno miesto taryboje 2000 m. tapusi Seimo nare, 2003–2004 m.ji vadovavo Seimo stebėtojų delegacijai Europos Parlamente, o 2004 m. Lietuvai tapus ES buvo Europos Parlamento nare, vėliau – Europos Tarybos parlamentinės delegacijos nare.

Darbšti, bet per daug emocinga
“B.Vėsaitė – socialdemokratų Jurgis Razma”, – juokauja buvęs konservatorius, dabar krikščionis Seimo narys Vidmantas Žiemelis, girdamas B.Vėsaitės darbštumą ir energiją. Politikės partijos kolega Juozas Olekas priduria, kad ji ne tik labai darbšti, bet ir pakankamai įtakinga partijoje, sukaupusi didelę patirtį. Ji nelakstė per partijas: Socialdemokratų partijoje – nuo 1991 m. (ji iš vadinamųjų tikrųjų socialdemokratų, ne buvusios LDDP sparno atstovė).
Seime B.Vėsaitė – trečia kadencija, tiesa, nėkart nebuvo išrinkta vienmandatėje. Tačiau priežastis aiški: ji kandidatuoja Kaune, o Kaunas – konservatorių forpostas. Pasak J.Oleko, iš pradžių atrodę, kad B.Vėsaitė bus tik lygių galimybių atstovė, bet ilgainiui paaiškėjo, jog ji labai rimtai gilinasi į ekonomikos, energetikos problemas.
Tačiau socialdemokratų šešėlinės energetikos ministrės pasirinkimas sulaukė ir nemažai patyčių. “Tiesmuka, nepataikaujanti, o prasimuša daugiausia pataikaujantieji. Gal mažiau prie alaus bendrauja? Gal jai kiek stinga oratorystės gebėjimų”, – svarsto V.Žiemelis.
Tai, ką jis mandagiai vadina oratorystės gebėjimų stoka, kiti už akių įvardija kur kas šiurkščiau: B.Vėsaitė – rėksminga boba, nemokanti be emocijų argumentuotai išdėstyti savo nuomonės. Net partijos bičiulis J.Olekas pripažįsta: “Ji pasiektų daugiau tikslų, jei nebūtų per daug emocinga. Jai kartais stinga susitvardymo.”
Kartais atrodo, kad B.Vėsaitė persistengia ir savo hiperaktyvumu. Pavyzdžiui, Seime ji užsirašiusi į devyniolika parlamentinių grupių, o kiek dar visokiausių visuomeninių pareigų turi. Be charizmos, tai B.Vėsaitės trūkumas, kuriam nėra konkrečių argumentų, bet kuris irgi akivaizdus.
Kai ką erzina jos feministinės nuostatos. Net kurdama šeimą ji pasiliko savo mergautinę pavardę. Tiesa, spėjimo, kad tai feminizmo išraiška, parlamentarė nepatvirtino: “Man patiko mano pavardė, tad kodėl reikėjo ją keisti? Vyras turi savo pavardę.”
Kartu su vyru inžinieriumi Edmundu Miliučiu ją galima matyti renginiuose, koncertuose ar gamtoje, bet šis, bent jau išoriškai, atrodo pripratęs ir šypsosi vadinamas Vėsaitės vyru. Beje, B.Vėsaitė sako, kad jos šeima politika neužsikrėtė. Ir juokauja, kad sūnus teisininkas domisi tik tuo, ką ji daranti politikoje.

Socialdemokratai energetinės nepriklausomybės nepadidino
Tai ko daugiau būtų – pliusų ar minusų, jei prieštaringai vertinama 61 metų politikė po rinkimų taptų Vyriausybės nare? Atsakymas priklauso nuo ideologinio požiūrio: pritariantieji kairesnei politikai manytų, kad pliusas, pritariantieji dešinesnei – kad minusas, o kurių bus daugiau, paaiškės per rinkimus.
Ar padarytų ji žalą stabdydama Visagino AE projektą, vienareikšmiškai atsakyti irgi sunku: jei VAE verslo planas būtų garantuotai naudingas Lietuvai, gal net energetikos ministras ir premjeras būtų susivokę, kad reikia ne retorikos ir gąsdinimų rusais, bet konkrečių skaičių ir argumentų? Antra vertus, nieko nėra žalingiau už amžiną politikų revanšizmą kas kadenciją. Ar galima palenkti socialdemokratus ir B.Vėsaitę pakeisti nuomonę dėl VAE? Kas žino: juk kai opozicija tampa valdančiaisiais, mąstymas šiek tiek keičiasi.
Tačiau ar galima tikėtis, kad socialdemokratai išmintingiau tvarkys energetiką, jei prieš dabartinę kadenciją aštuonerius metus būdami valdžioje praktiškai nieko nepadarė Lietuvai iš energetinės priklausomybės vaduoti? O B.Vėsaitės asmeninė atsakomybė ne tokia menka – ji šios partijos vicepirmininkė, vadovavo Seimo Ekonomikos komitetui. Klaidų buvo padaryta nemažai, tik amžinose kaltųjų paieškose socialdemokratų klaidų pripažinimo negirdėti.

TRUMPASIS INTERVIU
Į “Veido” klausimus atsako Birutė Vėsaitė
VEIDAS: Jei po rinkimų rudenį tapsite nebe socialdemokratų šešėline, o tikrąja energetikos ministre, kokie bus jūsų prioritetai?
B.V.: Pirmiausia su Vyriausybe spręstume aktualiausius – šilumos ūkio klausimus. Ne elektros energijos, o šildymo kainos dabar gyventojams, ypač gyvenantiems daugiabučiuose, opiausios. Esame parengę programą, įstatymų projektus dėl daugiabučių modernizavimo įregistruosime dar šią kadenciją. Gyventojai nebus varomi į bankus: paskolas ims savivaldybių viešosios įstaigos arba jų paskirti projekto administratoriai, o gyventojai gaus dvi sąskaitas – maždaug perpus mažesnę nei anksčiau už šildymą ir kitą už investicijas. Be to, šildymo sistemoje būtina masiškai pereiti prie biokuro, dujoms paliekant apie 20 proc. Aktyvinsime atsinaujinančių šaltinių energetiką, tai sukurs daugiau darbo vietų, nei statant naują atominę elektrinę.
VEIDAS: Vadinasi, atominės elektrinės nestatytumėte?
B.V.: Socialdemokratų partijos prezidiumo sprendimas – nepritarti Visagino AE projektui. Manau, tai labai rizikingas ir brangus projektas, juolab nežinia, kokia padėtis bus finansų rinkose, kokias palūkanas reikės mokėti, neturime ir garantijų dėl regioninių partnerių dalyvavimo projekte. Be to, netrukus gali atsirasti naujų, daug taupesnių technologijų. O juk dar esame įstrigę ir dėl Ignalinos AE uždarymo.
VEIDAS: VSD ataskaitoje, ką jau kalbėti apie valdančiosios daugumos nuomonę, leidžiama suprasti, kad tie, kurie nepalaiko energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos didinančių projektų, galbūt dirba Rusijai.
B.V.: Kas suokia, kad esame “Gazpromo” agentai, tegu pasižiūri plačiau, įvertina pasaulines energetikos tendencijas. Taip, jau registruotos Baudžiamojo kodekso pataisos, kad baus už kenkimą energetinę nepriklausomybę stiprinantiems projektams. Gal šaudys?
VEIDAS: Jūsų oponentai tikina, kad jums trūksta kompetencijos energetikos srityje.
B.V.: Aš dešimtkart geresnė už Arvydą Sekmoką.
VEIDAS: O ar žinote ne energetikos srities valstybės rodiklius, pavyzdžiui, kokia vidutinė Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė?
B.V.: Moterų – apie 84-erius (iš tikrųjų kur kas mažiau – 78,78 m.), vyrų – maždaug dvylika metų mažiau, apie 72-ejus (kur kas mažiau – 67,98 m.).