2012 Lapkričio 02

Biudžetas: ką viena kitai palieka nueinančios Vyriausybės

veidas.lt


15-oji Vyriausybė palikimo gavo rožinėmis prognozėmis paremtą biudžetą. O ką ji palieka 16-ajai?

Niekas nesvajoja paveldėti skolų ar nerealių įsipareigojimų. Deja, Vyriausybės dažnai palikimo randa rinkimų metų saldainiais pagardintą biudžeto projektą. Kiek skiriasi 15-osios Vyriausybės paliekamas kitų metų biudžetas nuo to, kurį ji gavo prieš ketverius metus, parengtą Gedimino Kirkilo socialdemokratų Vyriausybės, ir kurį dabartinė Vyriausybė smarkiai sukritikavo bei perdarė?

Didžiausia kupra – „Sodros“
Skaičiai, kurie, žinia, yra nepralenkiamas žongliravimo įrankis politikams, ypač rinkimų kovos įkarštyje buvo vartomi aukštyn žemyn. Tačiau nenuneigsi: nacionalinio (valstybės ir savivaldybių) biudžeto pajamų planas kitiems metams, 28,8 mlrd. Lt, lenkia 3,3 mlrd. Lt G.Kirkilo Vyriausybės planuotąsias 2009 m. ir 1,7 mlrd. Lt – netgi dar ekonominės gerovės 2008 m. faktines pajamas.
Nacionalinis biudžetas kitąmet bus beveik subalansuotas, net ir neatlikus žadėtų kardinalių struktūrinių reformų sveikatos apsaugos, vidurinio švietimo sistemos, valdymo srityse. Juk pajamos ir išlaidos kitąmet, pagal finansų ministrės Ingridos Šimonytės biudžeto scenarijų, turėtų prasilenkti vos 0,7 mlrd. Lt. O 2009 m. tuometis finansų ministras Rimantas Šadžius siūlė išlaidauti per 2,6 mlrd. Lt daugiau, nei planuota surinkti pajamų į nacionalinį biudžetą.
Taigi būtų galima ploti katučių, kad išmokome taupyti, o pajamos viršija ikikrizines. Tačiau kokia kaina sumažėjo valstybės biudžeto skylė, rodo kitas – Socialinio draudimo fondo biudžeto kitų metų projektas. Čia 12,2 mlrd. Lt pajamų projekcija menkesnė nei 2009 m. 0,9 mlrd. Lt, o žirklės tarp išlaidų ir pajamų – katastrofiškai didesnės, nei planuota prieš ketverius metus: tada tikėtasi beveik nedeficitinio „Sodros“ biudžeto, dabar skylė turėtų siekti 1,75 mlrd. Lt. O juk, kad ir kaip skaičiuosi, valstybės piniginė viena, nors ir su keliais skyreliais.
“2008 m. „Sodros“ biudžeto deficitas siekė 0,5 mlrd. Lt, o per ketverius metus Andriaus Kubiliaus Vyriausybė sugebėjo jį padidinti 9 mlrd. Lt. Ir tokius rezultatus valdantieji vadina efektyviu valdymu?!“ – socialdemokratas Algirdas Sysas piktinasi, kad rinkimų kampanijos metu valdančioji dauguma deklaravo išgelbėjusi „Sodrą“ nuo bankroto, o realybė, kurią, pasak jo, iliustruoja skaičiai, deja, priešinga.
Socialdemokratas daro išvadą, kad tokį deficito didėjimą lėmė tai, kad pensijos buvo grąžintos į ikikrizinį lygį, o algos nepajudėjo iš mirties taško, nebuvo didinamas minimalus atlyginimas. Prie to dar reikia pridurti, kad didėjo nedarbas. „Sodros“ pajamų kreivė rodė, kad dėl nedarbo, sumenkusių algų pajamos vis mažėjo, o pragyvenimo šaltinio netekusiems žmonėms reikėjo mokėti vis daugiau socialinių išmokų.
A.Sysas teisus: toks deficitas – ne tik pasaulinės krizės, bet ir kai kurių abejotinų A.Kubiliaus antikrizinių priemonių, ypač nustekenusių verslą, rezultatas. Pavyzdžiui, pompastiškai reklamuotas verslo gaivinimo planas su smagračiais ir sunkiai suvokiamais jo šlovingo vykdymo procentais tyliai dingo iš vyriausybinių tinklalapių, nepalikdamas ženklaus indėlio mūsų gyvenime. Nemažai finansų ekspertų klaida vadina ir atsisakymą skolintis iš TVF.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-44-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...