Scanpix nuotr.

Inga NECELIENĖ

Dopingo kontrolieriai, paskelbę karą meldonio vartotojams, bet neištyrę jo pasišalinimo iš organizmo trukmės, stiprų šios medžiagos poveikį privertė pajusti ir niekuo dėtus sportininkus, ir visą visuomenę. Tai kurie dabar išties kalti, o kurie – meldonio aukos? Arba mus ypač dominantis klausimas – matysime Julijos Jefimovos šypseną Rio de Žaneiro baseine ar ne?

Nuo sausio 1-osios sportininkams už­draus­ta vartoti medžiaga meldonis (lot. meldonium), vaistų rinkoje geriausiai ži­­noma mildronato vardu, pasižymi ilgalaikiu ne­­­ištirtu poveikiu ne tik sportininkų organizmams, bet ir tikrintojams bei dopingo testų ver­tintojams. Tokią iš­vadą galima pasidaryti žvel­giant į tris mėnesius intensyviai pildytą mel­­do­nio aukų sąrašą, o įpusėjus ketvirtajam ga­liau­siai sušvelnėjusią Pasaulio antidopingo agentūros (WADA) poziciją įkliuvusiųjų atžvilgiu.

Netikėtai ilgas sąrašas?

Įsisiūbavus meldonio skandalui viešumon ėmė lįsti vis garsesnės jo pinklių neišvengusių sportininkų pavardės. Iš pradžių kova su naujosios dopingo medžiagos vartotojais kasdien įgau­davo vis didesnį pagreitį, o įkliuvėlių sąrašas kas savaitę ilgėjo. Rodėsi, pagautieji neišvengs griežtų bausmių – vieni iš tolo pamojuos olim­pi­niam Rio, kitiems teks ištarti „sudie“ visai ligtolinei sportinei karjerai.

Pro­blemos dėl meldonio liečia ne tik Rusiją. Do­pingo kon­trolės sistema turi būti ne tik baudžianti, bet ir auklėjanti.

Regis, tuo patikėjo ir gausiausią meldonio au­kų sąrašo grupę sudarančių Rusijos atletų už­ta­rėjai – jų sporto bei politinė valdžia. Dar ko­vo 31 d. apgailestavęs dėl didžiausių įkliuvusių Ru­sijos sporto žvaigždžių – plaukikės Julijos Je­fi­mo­vos ir tenisininkės Marijos Šarapovos bei leidęs suprasti, kad praktiškai jau susitaikyta su jų ne­da­ly­va­vi­mu Rio de Žaneiro žaidynėse, balandžio 12 d. Ru­sijos sporto ministras Vitalijus Mut­ko prašneko kur kas optimistiškiau: dėl mildronato kilę ne­sklandumai greitai bus išspręsti. „Tai preparatas spąstai. Tikiuosi, ar­­ti­miausioje ateityje bus gerų naujienų. Pro­blemos dėl meldonio liečia ne tik Rusiją. Do­pingo kon­trolės sistema turi būti ne tik baudžianti, bet ir auklėjanti“, – tokiais žo­džiais maž­daug 40-iai įkliuvusių Rusijos sportininkų vilties su­teikė V.Mutko.

Ir tikrai – jo minėtas artimiausias metas pa­si­­rodė besanti jau kita diena. Balandžio 13-ąją at­s­kriejo žinia apie numatytą leistiną šios už­draus­tos medžiagos normą: WADA informavo, kad jeigu mėginyje, paimtame iki kovo 1 d., bu­vo aptikta mažiau nei 1 mikrogramas meldo­nio, sportininkas nebus baudžiamas.

Sportininkė dėl meldonio vartojimo yra nekalta, todėl, ne­paisant išgyvento didžiulio streso, jau artimiausioje ateityje turėtų grįžti į varžybas.

Po šio pranešimo sukruto vienos labiausiai Ru­sijoje gailėtų meldonio aukų – kovo pabaigoje į kameras raudojusios ir tikinusios, kad šio vaisto nei vartojo, nei žinojo apie jo uždraudimą – J.Jefimovos atstovas Andrejus Mitkovas. Jo teigimu, pagal visus laiko ir kiekio rodiklius, ku­rie nurodyti WADA pareiškime, sportininkė dėl meldonio vartojimo yra nekalta, todėl, ne­paisant išgyvento didžiulio streso, jau artimiausioje ateityje turėtų grįžti į varžybas.

„Rengiame oficialų kreipimąsi į Tarptautinę plau­kimo federaciją (FINA) su prašymu panaikin­ti J.Jefimovai laikiną nušalinimą“, – sakė A.Mit­­­­kovas. Ir pridūrė tikįs, jog toks sprendimas bus priimtas kaip įmanoma greičiau, mat jau ba­landžio 16–23 d. vyksta Rusijos plaukimo čem­­pionatas, kuriame, Rusijos sporto atstovų įsitikinimu, privalo dalyvauti ir ryškiausia jų plaukimo žvaigždė.

J.Jefimova bilietą iš Los Andželo, kuriame tre­­niruojasi pas amerikietį Davidą Salo, nusipirko, į Maskvą nuskrido, bet dalyvauti šalies pirmenybėse FINA leidimo negavo. Kita vertus, ir be šių pirme­nybių J.Jefimova būtų turėjusi palikti „Trojan“ plaukimo mokyklą, nes JAV įstatymai neleidžia ša­lies plaukimo treneriams dirbti su sportininkais, ku­­­­rie įkliuvę dėl dopingo. Bet po pastarojo WA­DA pareiškimo ir leistinos meldonio normos nu­sta­tymo klausimas, kalta J.Je­fi­mo­va ar ne, lieka at­viras.

Prasižengėliai – paprasti ir ypatingi

Kuo ypatingas šis preparatas, „pakabinęs“ ar­ti pusantro šimto daugiausia posovietinio blo­ko sportininkų, dabar neramiai laukiančių am­ne­­s­tijos arba bausmės? Ir kodėl meldonis u­ž­kliu­vo tik dabar, jeigu, kaip prisipažino pirmo ryš­kumo te­­niso žvaigždė ir iki skandalo daugiausiai uždirbu­si sportininkė M.Šarapova, jį vartojo ištisą de­šimtmetį?

Rusai ne visada elgiasi sąžiningai. Daž­niau­siai jie iš sportininko išsunkia viską, kas įmanoma, o šiam tapus ne tokiam pajėgiam, galima sa­kyti, išmeta.

1975 m. latvio Ivaro Kalvinio sukurtas vaistas mil­­dronatas, į kurio sudėtį įeina keturis dešimtme­čius niekam įtarimų nekėlęs meldonis, seniai var­totas širdies ligoms gydyti. Ypač buvusiose SSRS šalyse. Lietuvos sportininkai jo irgi vartodavo, bet, kaip pabrėžia Lietuvos sporto medicinos centro vyriausiasis gydytojas Edmundas Švedas, tikrai ne penkmečiais ar dešimtmečiais. Visi vaistai yra nuodai, todėl ilgame­tis ar besaikis jų vartojimas be pasekmių ne­praeina.

„Rusai ne visada elgiasi sąžiningai. Daž­niau­siai jie iš sportininko išsunkia viską, kas įmanoma, o šiam tapus ne tokiam pajėgiam, galima sa­kyti, išmeta. Juk šalis didelė, yra ir bus kitų spor­tininkų. O mes galvojame, kad tam žmogui ir baigus aktyvią sportinę karjerą dar reikės gyventi, mo­terims – vaikus gimdyti“, – lygina E.Švedas.

Mildronato paplitimą tarp Rusijos atletų pa­tvir­tina ne tik gausus dopingo kontrolieriams įk­liu­vusių šios šalies įvairių sporto šakų atstovų są­ra­šas, bet ir ledo ritulio rinktinės gydytojas Va­lerijus Konovas, kurio tvirtinimu, ledo ritulininkams šio vaisto skiriama jau 15 metų.

„Kai miršta ledo ritulininkas, tada lakstome ir ieškome, kodėl taip nutiko. Sportininkus reikia ne tik užversti krūviu, bet ir saugoti. Arba žaiskime lėtą ledo ritulį, bet ne – reikalaujame maksimalių greičių, jėgos žaidimo“, – piktinosi V.Konovas, besilaikantis Ru­sijoje po­puliarios nuomonės, kad visa ši naujausia do­pin­go istorija tėra politika ir noras eliminuoti iš žai­dynių stiprius varžovus rusus.

Nuo mildronato sklindantį politinį kvapą užuo­džia ir Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) viceprezidentas Gintautas Bartkus, tik šiek tiek kitokį. Jeigu priimi sprendimą, kad nuo tada ir ta­da tam tikros medžiagos organizme neturi būti, bet po to jį keiti ir pradedi taikyti kažkokias išlygas – vienoks kiekis galimas iki vasario, kitoks iki ko­vo mėnesio paimtuose mėginiuose, nori nenori negerai pakvimpa.

Ar kas nors tiek terliotųsi, jei pagautų lietuvį, latvį ar uzbeką? Tuoj pat nubaustų, uždarytų ir pamirštų.

„Jei visa dabartinė tvarka būtų priimta iš anks­to, tada kitas reikalas. Negerus įtarimus sus­tiprina Rusijos, kurios sportininkų daugiausia įk­liuvo, sporto ir politinės valdžios atstovų kalbos: išvakarėse miglotai šnekama apie išteisinimą, o jau kitą dieną sužinome, kad nustatytos leistinos normos. Ar kas nors tiek terliotųsi, jei pagautų lietuvį, latvį ar uzbeką? Tuoj pat nubaustų, uždarytų ir pamirštų“, – sako G.Bartkus.

Į meldonio temą jautriai reaguoja ne tik Ru­­sijos sporto ministras, bet ir aukščiausia šios ša­lies politinė valdžia, neatmetant nė didelio spor­to gerbėjo Vladimiro Putino, ėmus bliūkšti mel­donio skandalui per kasmetį tiesioginį televizi­jos tilto transliacijos spektaklį guodusį savo atletus.

Ar į šio preparato pinkles, be dviejų futbolininkų, dar yra įkliuvusių lietuvių? Lietuvos an­tidopingo agentūros (LAG) di­rek­torė Ieva Lu­ko­šiūtė-Stanikūnienė tokių ži­nių nei patvirtina, nei paneigia. „Mes apie teigiamus do­pingo testus ne­skelbiame. Bet jeigu tokių faktų at­siranda, pranešame tai, ką iki bylos nagrinėjimo lei­džiama skelbti“, – sako agentūros vadovė.

Tikrintojai atkreipė dėmesį, kad tam tikro re­giono atletai itin dažnai mini meldonį, ir nutarė jo poveikį patyrinėti išsamiau.

Kodėl ši medžiaga pateko į draudžiamų prepa­ratų sąrašą, sporto medicinos gydytojas E.Šve­das turi savą prielaidą. Atėjęs į dopingo kontrolę sportininkas turi surašyti viską, ką vartojo per pastarąsias dešimt dienų – visus vitaminus, mikroelementus, vaistus ir pan. Matyt, Pasaulio anti­do­pingo agentūros, nuolat peržiūrinčios prepara­tus, tikrintojai atkreipė dėmesį, kad tam tikro re­giono atletai itin dažnai mini meldonį, ir nutarė jo poveikį patyrinėti išsamiau. 2015-uosius pa­skyrusi šios medžiagos poveikio tyrinėjimui, praėjusių metų pabaigoje WADA paskelbė, kad mel­donį uždraudžia.

Kaip paaiškėjo, šis vaistas ne tik stiprina širdį, pa­­didina jos darbingumą, bet ir turi kitų sportinin­kams svarbių savybių: tinka nuovargio simpto­mams, raumenų įsitempimui mažinti, nervų sistemai pareguliuoti.

I.Lukošiūtė-Stanikūnienė priduria, kad vienas dalykas, kai gydytojas mato poreikį ir skiria vaisto žmogui, bet visai kas kita, kai sportininkas pats sau preparato pasiskiria ir neaišku kurį laiką bei kokiais kiekiais savo nuožiūra jį vartoja. O kai kuriose šalyse, LAG vadovės tikinimu, mil­dronato vartojimas buvo besaikis – lyg vitaminų.

Įprastos procedūros ar politika?

Prieš šešerius metus buvo kilęs panašaus mas­to dopingo skandalas dėl stipraus stimuliatoriaus me­tilheksanamino – cheminės medžiagos, itin pa­plitusios maisto papilduose. Pelargonium, ge­ra­nium pavadinimais rinkoje funkcionavęs draudžiamas preparatas tąkart įklampino nemažai atletų – Australijos nacionalinių regbio ir futbolo lygų žaidėjų, Pietų Afrikos Respublikos regbininkų, Jamaikos sprinterių, kitų šalių pirmo ryškumo lengvaatlečių, dviratininkų.

„Būna, kad preparatą pavadina kitaip arba jo pavadinimas varijuoja, sportininkas neišsiaiškina, neįsiskaito, kas jis toks, o tokio, kaip parašyta, draudžiamame sąraše neranda, ima vartoti ir ta­da pasipila teigiami dopingo testai. Būtent taip nu­tiko su metilheksanaminu. Tada WADA irgi su­švelnino savo poziciją ir šios medžiagos statusą iš sunkaus dopingo pakeitė į specifinės me­džiagos“, – panašią istoriją primena I.Lukošiūtė-Sta­nikūnienė.

Tąkart sušvelnėjo ne tik medžiagos statusas, bet ir įkliuvusių sportininkų bausmė: vietoje to­kiais atvejais įprastos dvejų metų diskvalifikacijos ji buvo sušvelninta iki pusmečio, trijų mėnesių, o kai kurie, sugebėję įrodyti ir įtikinti, kad ne­turėjo ketinimų pažeisti taisyklių, atsipirko griež­tu įspėjimu. Galbūt istorija kartojasi?

Bet šįkart meldonio iš draudžiamo sąrašo niekas neatšaukė – kaip buvo įrašytas sausio 1-ąją, taip tebėra iki šiol. Bet atsiradus naujesniems ty­ri­mams, parodžiusiems, kad nedideli šios me­džia­­gos kiekiai organizme gali likti ilgą laiką (kaip nurodo WADA, nuo kelių dienų iki kelių mė­nesių), buvo išleistas dokumentas, kaip ad­mi­­nistruoti gautus teigiamus testus. Nutarta taip: jei­gu iki kovo 1 d. imtame mėginyje rastas nedide­­lis meldonio kiekis, tačiau sportininkas sugeba įro­dyti, kad jį vartojo praėjusiais metais ir net neįsi­vaizdavo, jog galėtų pažeisti antidopingo taisykles, tada komisija, išnagrinėjusi tokią bylą, gali pri­­eiti prie išvados, kad nėra sportininko kaltės per neapdairumą, o uždrausta medžiaga tiesiog ne­­spėjo pasišalinti iš jo organizmo. Svarbi detalė: ši nutartis galioja tik tiems mėginiams, kurių koncentracija – iki 1 mikrogramo. Jeigu mėginys im­tas po kovo 1 d. ir rastas didesnis meldonio kiekis, šios aplinkybės bylą daro sudėtingesnę.

I.Lukošiūtė-Stanikūnienė neįžvelgia WADA mė­tymosi, politikavimo ar aiškios pozicijos šio pre­­­parato atžvilgiu nebuvimo: „WADA pozicija tvirta, tiesiog šiek tiek koreguojama dėl paaiškėjusių detalesnių aplinkybių. Tai normalios procedūros. Dabar, kai atsirado WADA išaiškinimas, tu­rė­tų pajudėti su meldoniu susijusios sportininkų by­­los. Visiems vieno bendro sprendimo nebus. Bus pasirinktas toks variantas: dėl kiekvieno sporti­n­inko, kurio organizme rasta meldonio koncen­tra­cija neviršija nustatyto 1 mikrogramo normos, bus sprendžiama individualiai. Jeigu bus nustatyta, kad nėra sportininko kaltės per neapdairumą, tokie atletai nebus sankcionuojami.“

Sumaištis didžiulė, baigtis neaiški

Sunku pasakyti, kas yra dideli ar maži, dažni ar reti dopingo skandalai. Kartais ant vieno garsaus sportininko mestas įtarimų šešėlis tampa dė­­me visai sporto šakai. LPF viceprezidento G.Bart­­kaus tikinimu, iki šio skandalo atrodė, kad kova su dopingu sugriežtinta, plaukimas da­rė­si švaresnis, pasitikėjimas WADA buvo didžiulis, bet po pastarųjų įvykių pasitikėjimas susvyravo, o labiausiai nukentėjo pats sporto įvaizdis.

„Dabar baigties prognozuoti neįmanoma, net ne­aišku, į kurią pusę pasuks tyrimas. Jeigu ir WADA, o J.Jefimovos atveju – ir Tarptautinė plau­­­­kimo federacija tvirtai laikysis savo pozicijos, bus vienaip. Tik nereikia sakyti, kad sportinin­kė apie meldonį nieko nežinojo – tai visiškos pa­sa­kos. Visi, kurie susiję su sportu – ir treneriai, ir spor­­tininkai, – nuo rugsėjo mėnesio žinojo, tik J.Je­fimova nežinojo“, – stebisi G.Bartkus.

Šios istorijos baigties nenori spėti ir I.Lu­ko­šiū­tė-Stanikūnienė. Artėjančios Rio žaidynės tu­rėtų paskubinti įkliuvusių sportininkų bylų nagrinėjimą, bet iki tol visiems belieka laukti.

Jeigu J.Jefimovai nepavyks išsisukti, jai grės aš­­tuonerių metų diskvalifikacija – dažniausiai to­kia bauda skiriama įkliuvus antrąsyk. O do­pingo kontrolierių nemalonėn patekus tris sy­kius, spor­tininkui gresia diskvalifikacija iki gy­vos galvos.

Nėra abejonių – Rusija, kurios visa lengvosios at­letikos federacija yra suspenduota dėl dopingo, darys viską, kad bent jų šalies tūkstantmečio plaukikė šypsotųsi olimpiniame Rio baseine.

Liktų be lyderės

Balandžio 3 d. 24-erių metų gimtadienį atšventusi J.Jefimova, pripažinta geriausia šio tūkstantmečio Rusijos plaukike, jau kelerius metus yra savo šalies plaukimo rinktinės lyderė. Pernai Kazanėje vykusiame pasaulio vandens sporto čempionate iš „tikrųjų“ plaukikų, be J.Jefimovos aukso ir bronzos, sidabrą dar pelnė vyrų 4×100 m laisvuoju stiliumi estafetės dalyviai ir 200 m krūtine rungties bronzą iškovojo Jevgenijus Rylovas. Visi kiti šios šalies sportininkų pelnyti medaliai iškovoti sinchroninio plaukiojimo (8 aukso, 1 sidabro) ir šuolininkų į vandenį (2 sidabro, 2 bronzos) varžybose.

2014 m. sausį buvo paskelbta, kad J.Jefimovos organizme buvo aptikta anabolinio steroido dehidroepiandrosterono, kurį sportininkai vartoja greičiau reikiamoms kūno formoms pasiekti, jėgai ir raumenims didinti. Šio draudžiamo preparato galima rasti dietiniuose papilduose. Būtent jų vartojusi prisipažino plaukikė. Tokiais atvejais įprastos dvejų metų diskvalifikacijos jai pavyko išvengti – J.Jefimova buvo nubausta 16 mėn. nušalinimu iš visų oficialių varžybų, iš jos atimti 2013 m. gruodį Herninge, Danijoje, vykusio Europos plaukimo čempionato trumpame baseine iškovoti medaliai – keturi aukso ir vienas sidabro (po rusės diskvalifikacijos 50 m plaukimo krūtine auksas atiteko Rūtai Meilutytei, kurią J.Jefimova buvo aplenkusi 0,06 sek.).

Sportininkė su diskvalifikacija sutiko. „Trokštu visiems įrodyti, kad tai buvo klaida, o mano medaliai ir rekordai yra švarūs. Nors tie papildai, dėl kurių įkliuvau, yra juokingi, be to, ir mano organizme aptikta jų koncentracija itin menka, nesirengiu niekam nieko įrodinėti. Trokštu kuo greičiau grįžti į didįjį sportą, dalyvauti varžybose ir viršyti visus rekordus, kurių staiga netekau. Esu tuo tikra! Antidopingo agentūros prašiau: tik leiskite man plaukti – ir viskas“, – po nuosprendžio liejosi J.Jefimova.

Po diskvalifikacijos grįžusi į plaukimo takelį 2015 m. vasarą Kazanėje vykusiame pasaulio plaukimo čempionate J.Jefimova laimėjo du medalius: 100 m plaukimo krūtine varžybų auksą ir 50 m krūtine distancijos bronzą.

Pasipiktinęs šiais laimėjimais Italijos plaukikas Filippo Magnini pareiškė: „Rusams gauti diskvalifikaciją dėl dopingo yra tas pats, kas man Veronoje sumokėti už ne vietoje paliktą automobilį. Sumoki ir tiek – visiškai normalu.“

J.Jefimova dalyvavo 2008 m. Pekino (100 krūtine – 4 vieta, 200 m krūtine varžybose – 5 vieta) ir 2012 m. Londono (100 m krūtine – 7 vieta, 200 m krūtine distancijoje – 3 vieta) olimpinėse žaidynėse. Ji yra įvykdžiusi olimpinius Rio de Žaneiro žaidynių 100 ir 200 m plaukimo krūtine A normatyvus.