Scanpix

Vakar Vokietija paskelbė, kad iki 2022 metų uždarys visas savo atomines elektrines. Toks sprendimas, žinoma, susilaukė įvairių nuomonių.

„Ar Vokietija išgyvens be atominių?“ – klausia „Vilniaus diena“. Dienraštis skelbia – „Vokietijos žalieji pasiekė savo: Europos ekonominiu lokomotyvu tituluojamos šalies vyriausybė paskelbė, kad iki 2022 m. bus uždarytos visos atominės elektrinės. Bet bėgdami nuo vilko vokiečiai gali užšokti ant meškos.

Vyriausybėje kelias savaites vykusių diskusijų rezultatą vakar paryčiais paskelbė Vokietijos aplinkos ministras Norbertas Rottgenas: „Tvirtai nuspręsta: paskutiniai trys reaktoriai bus išjungti 2022-aisiais. Šis daugiau nebebus svarstomas.“

Ministras pranešė, kad septyni seniausi branduoliniai reaktoriai, kurie saugumo sumetimais buvo išjungti po avarijos Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje, nebebus paleisti.

Ekspertai teigia, kad energijos stygių Vokietijoje teks kompensuoti anglies elektrinėms, kurios terš orą, arba atominėms elektrinėms šalyse kaimynėse – Čekijoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje. Šios valstybės atsisakyti branduolinės energetikos kol kas nesvarsto.

Tačiau kovotojai už švaresnę aplinką bėgdami nuo vilko užšoko ant meškos. Mat vaizdingus Vokietijos peizažus gali „papuošti“ naujos aukštos įtampos elektros linijos, jau pramintos energetiniais greitkeliais.

Siūlomas naujas elektros tiltas kirstų vaizdingus Tiuringijos miškus, pamėgtus vokiečių poilsiautojų. Aukštos įtampos linijos ne tik sugadintų gamtovaizdį, bet ir sukeltų pavojų gyvūnams.“

„Lietuvos žinios“ priduria, kad  „Juodieji gandrai, garniai ir kiti reti paukščiai, migruojantys per šį regioną arba jame perintys, gali žūti atsitrenkę į aukštos įtampos laidus.
Todėl Vokietijos ekonomikos ministras Raineris Bruederle mano, jog reikia keisti planavimą taip, kad jis būtų labiau centralizuotas, ir atsižvelgti į nacionalinį interesą.“

Be viso to, Vokietijos laukia ir kitokie sunkumai. „Verslo žinios“ teigia, kad „Verslas ir energetikos bendrovės tokiais sprendimais nėra patenkinti. Pramonininkai įspėjo, kad dėl skubinamo atominių elektrinių uždarymo gerokai padidės sąskaitos už elektrą, gyventojams ir įmonėms esą reikės papildomai pakloti milijardus eurų.

„Vokietijos sprendimas per dešimtmetį išjungti visus savo branduolinius reaktorius privers šalį importuoti branduolinę energiją. Sunku įsivaizduoti, iš kur kitur jie galėtų gauti tokius energijos kiekius“, – sako didžiausios branduolinių technologijų gamintojos, Prancūzijos energetikos bendrovės „Avera“ vykdomoji direktorė Anna Lauvergeon.

Tačiau Vokietijos atsinaujinančios energetikos įmonių federacija tvirtina, kad elektros kainos beveik nepasikeis, o trūkumo nebus. Esą federacijos nariai iki 2020 m. į atsinaujinančios energetikos projektus yra pasiruošę investuoti iki 200 mlrd. eurų.“

Taigi, kaip teigia „Lietuvos žinios“, „Vokietijos, kaip ir kitų šalių, atsisakančių branduolinės energetikos, laukia sunkus pasirinkimas. Vėjas nėra paprasta, pigi ir greita alternatyva. Kur kas lengviau pereiti prie anglių, bet jos yra dar vienas dalykas, kurio žaliųjų aktyvistai nekenčia. Vis dėlto ekspertai mano, kad po Fukušimos katastrofos daug kur pasaulyje grįš anglys, o tai – labai bloga žinia klimato kaitai.“

„Lietuvos rytas“ teigia, kad „Vokiečių ryžtas gali užkliudyti ir Lietuvą“ Dienraštis rašo: „Vokietija – be branduolinių elektrinių. Tokią valstybę po 10 metų jau regi šios šalies valdžia. Ar tai turės įtakos Lietuvos ketinimams statyti naują elektrinę – nesutaria net mokslininkai.

Vieni ekspertai mano, kad Vokietijos sprendimas bus blogas ženklas Lietuvai: gali būti, kad ekonomiškai galingiausia ES šalis priešinsis elektrinių statybai mažesnėse Europos valstybėse.

Tuo tarpu kiti įsitikinę, jog mūsų šaliai bus daugiau galimybių prisivilioti investuotojų.

Lietuvos atominės energetikos ekspertai kol kas nėra linkę tikėti, kad Vokietija iš tiesų ryšis uždaryti visas elektrines.

„Tai tik politinis sprendimas. Nuspręsti yra viena, o padaryti – kita. Neatmetu galimybės, kad po 2020 metų atominių elektrinių Vokietijoje bus dar daugiau nei šiandien”, – branduolinę energetiką gynė Kauno technologijos universiteto Energetikos technologijų instituto vadovas Jonas Gylys.”