Brangiai mokesčių mokėtojams kainuojantis vaikų darželis – taip šiandien atrodo mūsų šalies Vyriausybė ir ypač Ministro pirmininko tarnyba. Visą praėjusią savaitę premjeras, kancleris ir vicekancleris net suplukę aiškinosi ir teisinosi, kad Ministro pirmininko tarnybos klerkų išvyka į Naująją Zelandiją už 40 tūkst. Lt iš mokesčių mokėtojų kišenės visiškai nesikerta su moralumu ir taupiąja save vadinančios Vyriausybės principais. Esą pasaulyje tobulai valstybės institucijos dirba tik Kanadoje ir Naujojoje Zelandijoje, todėl pasimokyti buvo nuspręsta skristi į pastarąją.
Į Seimo nario Jurgio Razmos pastabas, kad gerokai daugiau informacijos apie Naujosios Zelandijos institucijų darbą galima rasti internete ir visai nebūtina kur nors vykti už 40 tūkst. Lt, kacleris atsakė, kad ši komandiruotė bus apmokėta iš ES lėšų. Tarsi tai keičia reikalo esmę – juk Europos Sąjungoje pinigai ant medžių neauga, tai ES mokesčių mokėtojų pinigai. Juolab po graikų, portugalų nusikalstamo pasitaškymo ne savo pinigais Vakarų Europos mokesčių mokėtojai į bet kokį išlaidavimą žvelgia labai nervingai ir piktai. Nebūtų jie sužavėti ir mūsų kanclerio Deivido Matulionio išvedžiojimais.
Deja, tai ne vienintelė šios Ministro pirmininko tarnybos yda. Kol visi praėjusią savaitę dūzgė apie komandiruotę į Naująją Zelandiją, pro viešumo filtrą kažkaip prasprūdo dar vienas skandalas. Visi puikiai pamename, jog Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė ir paskelbė, kad Ministro pirmininko tarnyba pažeidė įstatymą ir kad jos sutartis su kelionių agentūra “Vestekspress” yra niekinė. Pati Ministro pirmininko tarnyba ir kancleris D.Matulionis į šią Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą pažvelgė labai arogantiškai, tarsi jiems įstatymai negaliotų. Jei į Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas taip pažvelgtų kokia privati bendrovė, ji mikliai būtų sumalta į miltus. O klerkams viskas galima.
Negana to, D.Matulionis pranešė, kad jokios sutartys nutrauktos nebus, o jei Viešųjų pirkimų tarnybai kas nepatinka, ši galinti kreiptis į teismą. Jos vadovas Žydrūnas Plytnikas žadėjo kaip tik taip ir pasielgti. Taigi, kaip ten sako patarlė – kas moka du kartus? Šykštuolis ir kvailys. Bet čia dar reikėtų pridėti: ir Lietuvos mokesčių mokėtojas. Nes jis taip pat moka du, tris ir daugiau kartų. Ir moka už nesąmones. Vienas klerkas nusižengia įstatymui (o tai išlaidos mokesčių mokėtojams), bet nemano, kad nusižengė, taigi prasidės teismai: viena ir kita valstybės institucijos samdysis advokatus, mėnesius darbuosis teisėjai, įvairios kitos valstybinės žinybos rinks dokumentus. Ir visa tai, žinoma, bus daroma už mokesčių mokėtojų pinigus.
Beje, tai nėra kokia vienetinė istorija. Tarpusavyje besibylinėjančių, advokatus samdančių valstybės institucijų yra šimtai, ir milijonus kainuojančius jų teisinius ginčus ar tiesiog išsidirbinėjimus apmoka mokesčių mokėtojai. Tai cinizmo viršūnė, kuri šiai Vyriausybei atima bet kokią teisę kalbėti, kad ji esanti moralesnė už ankstesnes nomenklatūrines Vyriausybes.