"Veido" archyvas

Paradoksalu, bet brangiausiai įvertinti prekių ženklai dabar priklauso pigių maisto prekių pardavėjams ir nebrangių gėrimų gamintojams.

Sunku patikėti, bet Didžiosios depresijos metais gimusio Samo Waltono verslas aukštumas pasiekė per kitą depresiją – atėjus dabartiniam sunkmečiui. Nors JAV legenda jis laikomas jau daugelį metų, tačiau aukščiausio įvertinimo sulaukė tik dabar, tai yra po mirties.

Apie S.Waltoną parašytos keturios knygos. Jo vardu pavadintas Arkanzaso universiteto verslo koledžas. Jis įtrauktas į daugiausiai pasiekusių amerikiečių garbės sąrašą.

Kad taip išgarsės ir praturtės, Samas nusprendė pats. 1962-aisiais Walnut gatvėje Rodžerso mieste, kuris yra Arkanzaso valstijoje, jis atidarė nedidelę maisto parduotuvėlę. Pavadino ją “Wal” – gal savo, gal gatvės garbei.

Visiems draugams, pažįstamiems ir šeimos nariams jis pareiškė, kad jo verslas bus visos Amerikos pasididžiavimas.

Kad parduotuvėlėje bus prekiaujama tik JAV išaugintais ar pagamintais ir, svarbiausia, už mažiausią kainą parduodamais, taigi ir visiems prieinamais, maisto produktais.

Ilgai laukti neteko. Per porą mėnesių ambicingasis S.Waltono versliukas taip įsisuko, kad Samas išdrįso atidaryti dar porą parduotuvių. Paskui dar. Ir dar. Po dešimties metų “Wal-Mart” jau vadinosi korporacija, o jos akcijomis buvo pradėta prekiauti Niujorko akcijų biržoje.

Išsipildė ir Samo pranašystės dėl to, kad “Wal-Mart” padės amerikiečiams taupyti. Pernai kompanijos “Global Insight” atlikta studija parodė, kad kiekviena “Wal-Mart” tinkle nuolat perkanti šeima per metus maistui sutaupo po 2,5 tūkst. JAV dol. Priminsime, kad S.Waltonas keturiasdešimt metų kartojo: svarbiausia – maža kaina.

Vadovaudamasis šiuo šūkiu jis sukūrė didžiausią mažmeninės prekybos kompaniją pasaulyje bei antrą pagal dydį pasaulio korporaciją. O šiemet “Wal-Mart” prekės ženklas Didžiosios Britanijos agentūros “Brand Finance” buvo įvertintas kaip pats brangiausias pasaulyje. Jei dabar jau mirusio Samo šeimos nariai sumanytų parduoti šį vardą, už jį galėtų tikėtis ne mažiau kaip 41,4 mlrd. JAV dol.

Šiuo požiūriu “Wal-Mart” aplenkė net “Google”, atsidūrusią antroje brangiausių prekių ženklų sąrašo vietoje. Skirtumas tas, kad “Google” įkūrėjai jokių grandiozinių planų nekūrė ir nei pasaulinės šlovės, nei milijardų nesitikėjo. Du Stanfordo universiteto studentai Larry Page’as ir Sergejus Brinas paprasčiausiai atliko technologinius bandymus ir galiausiai priartėjo prie to, kas dabar vadinama didžiausia pasaulio paieškos sistema. Paskatinti sėkmės, vieno draugo garaže 1998-aisiais vaikinai įkūrė kompaniją “Google”, kurios vardas siejamas su žodžiu “Googol”. Taip vadinamas skaičius, sudarytas iš vieno ir šimto nulių ir, sumanytojų nuomone, atspindi kompanijos misiją – sutvarkyti pasaulio informaciją ir padaryti ją laisvai prieinamą bei vartojamą.

Žinoma, vartojimas šiuo atveju yra visai kitoks nei trečioje vietoje tarp brangiausių prekių ženklų likusios “Coca-Colos”. Šį gėrimą, gaminamą pagal itin įslaptintą receptą, kasdien geria milijonai amerikiečių, europiečių ir Azijos gyventojų. Jų vartojimo įpročiai kompanijai per metus padeda susikrauti 7,5 mlrd. JAV dol. apyvartą.

Tad nieko nuostabaus, kad “Coca-Cola” prekės ženklas šiuo metu vertinamas 34,8 mlrd. JAV dol. ir lenkia net anksčiau daugelį metų pirmavusius IBM, “Microsoft” ar “Nokia”.

Vertė kyla

Įdomu tai, kad populiariausi prekių ženklai kasmet vis brangsta. To priežastis – jie tampa vis žinomesni, įgauna didesnį vartotojų pasitikėjimą, kurį lemia vis dažniau vykdoma labdaringa ir socialiai atsakinga veikla, o tai ir yra vieni svarbesnių prekių ženklų vertinimo kriterijų.

“Brand Finance” duomenimis, bendra 500 brangiausių prekių ženklų vertė per metus padidėjo 26 proc. – iki 2,8 trln. JAV dolerių.

Labiausiai šiemet kilo finansinių paslaugų kompanijų prekių ženklų vertė. Greičiausiai dėl to, kad po visiško nusivylimo žmonės ir vėl ima pasitikėti bankais, o šie neriasi iš kailio, įgyvendindami įvairiausius tiesiogiai su veikla nesusijusius projektus. Ne veltui bendra bankų prekių ženklų vertė per metus šoktelėjo 129 mlrd. JAV dol.

Tiesa, ne visi prekių ženklai gali pasigirti kylančia verte. Juos pinigais vertinantys specialistai atkreipia dėmesį, kad šiemet dramatiškai smuko oro bendrovių prekių ženklų vertė. Prastai sekasi ir vadinamiesiems prabangos prekių ženklams. “Recesijos laikotarpiu pigių prekių sektoriuje dirbančios kompanijos savo vertę pasididino, o prabangių prekių gamintojai patyrė nesėkmę”, – tvirtina “Brand Finance” vadovas Davidas Haighas.