"Veido" archyvas

Daugiausiai brangiausio nekilnojamojo turto šalyje valdo valstybinės energetikos įmonės ir didžiųjų prekybos tinklų bei centrų savininkės.

Visas Lietuvos nekilnojamasis turtas šių metų pradžioje kainavo apie 241 mlrd. Lt, rodo “Registrų centro” (RC) duomenys. Brangiausią nekilnojamąjį turtą valdančių privačių įmonių dvidešimtukui ir valstybinių įmonių dešimtukui priklauso apie 9,6 mlrd. Lt kainuojantis turtas. Lietuvoje esančių statinių vertė siekia apie 97,8 mlrd. Lt, butų – 65,6 mlrd. Lt, žemės – apie 64,6 mlrd. Lt, komercinių, administracinių ir kt. paskirties patalpų – apie 12,5 mlrd. Lt.

“Veido” užsakymu brangiausią nekilnojamąjį turtą valdančių įmonių sąrašą sudarė “Registrų centras”. Jo specialistų atlikta analizė parodė, kad paties brangiausio Lietuvoje nekilnojamojo turto savininkė – bendrovė “Lietuvos dujos”. Šios įmonės valdomo turto rinkos vertė siekia per 1,2 mlrd. Lt. Aukštai iškyla ir kitos energetikos bendrovės, tokios kaip “Lietuvos energija”, “Vilniaus šilumos tinklai” ar “Kauno energija”.

“Šalia standartinių nekilnojamojo turto objektų, tokių kaip pastatai, šios valstybinės įmonės visoje Lietuvoje turi daug specializuoto inžinerinio turto – dujotiekių, vamzdynų, elektros tinklų”, – kodėl energetinės įmonės išsiveržia į sąrašo viršūnę komentuoja įmonės “Ober-Haus” Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.

Prekybos centrai – geriausiose miestų vietose

Privataus kapitalo 20-ies brangiausio nekilnojamojo turto valdytojų sąrašas atskleidžia, kad Lietuvoje keliolika metų vykusi agresyvi prekybos tinklų plėtra miestų centruose paliko savo pėdsaką – būtent tokių pastatų valdytojai šiame sąraše užima daugiau nei pusę vietų.

Nenuostabu, kad tarp privataus kapitalo bendrovių pirmoje vietoje atsiduria “Vilniaus prekyba”, kurios valdomo turto vertė – apie 823 mln. Lt. RC duomenimis, vien didžiausias mažmeninės prekybos tinklas “Maxima LT” turi 345 mln. Lt vertės nekilnojamojo turto. “Vilniaus prekyba” nuo seno plėtojosi gerose miestų vietose – ne tik miestų centruose, bet ir ten, kur didžiausia pirkėjų santalka. Ši grupė turėjo geras starto pozicijas ir didesnes pasirinkimo galimybes dėl mažesnės konkurencijos”, – komentuoja  S.Vagonis.

Be “Vilniaus prekybos”, brangiausio nekilnojamojo turto savininkų sąraše atsiduria ir kitų didžiausių prekybos tinklų nekilnojamojo turto bendrovės. Investicinės bankininkystės įmonės “Finasta Corporate Finance” projektų vadovas Darius Saikevičius atkreipia dėmesį, kad visi didieji prekybos tinklai yra atskyrę pagrindinę veiklą nuo nekilnojamojo turto – jam valdyti įsteigtos antrinės įmonės, nuomojančios patalpas prekybos centrams.

“Iš dalies su tuo susiję ir “Vilniaus prekyboje” vykstantys persistumdymai. Viena vertus, taip išdalijamos rizikos. Kita vertus, verslą ir nekilnojamąjį turtą atskyrus į dvi įmones gali bet kada parduoti turtą ir atsiimti didžiąją dalį investicijų”, – dėsto D.Saikevičius.

Sąraše matome “Iki” prekybos centro įkūrėjų brolių Ortizų įsteigtą bendrovę “Baltisches Haus”, kuri nuomoja patalpas “Iki” prekybos tinklams; “Rivoną”, kuriai priklauso “Norfos mažmena”, sandėliai ir logistikos centrai; “Hakonlita”, priklausanti “Rimi Baltic”, atsiduria 21 sąrašo vietoje.

S.Vagonis pabrėžia, kad prekybos tinklai tarp brangiausio turto savininkų atsidūrė dėl prieš dešimtmetį vyravusios ryškios tendencijos – prekybos tinklai orientavosi į nuosavą nekilnojamąjį turtą, tad jie pirkdavo sklypus ir patys statydinosi parduotuves. Įmonės taip elgdavosi, nes pagrįstai tikėjosi, kad Lietuvos ekonomika augs ir brangs nekilnojamasis turtas. Be to, kitos alternatyvos nė nebuvo – Lietuvoje per mažai veikė nekilnojamojo turto plėtotojų, kurie būtų savo lėšomis statę ir išnuomoję prekybos centrams tinkančias patalpas.

Beje, brangiausią nekilnojamąjį turtą valdančių įmonių sąraše rikiuojasi ir didžiausių prekybos centrų valdytojai – “Kauno audinių projektai”, valdantys Kauno “Akropolio” pastatus; “Baltic Shopping Centers”, siejama su kauniečių verslininkų Rakauskų šeima, valdantys “Megą” ir “Banginį”; “Ozantis”, valdantis “Ozo” prekybos centrą; “Panorama Lt”, valdantis “Panoramos” prekybos centrą; “Pinus Proprius”, valdantis “Verslo centrą 2000″ ir viešbutį “Novotel” su prekybos centru “Flagman”; taip pat “Ogmios centras”.

“Turto vertė nustatoma ne tik pagal plytos vertę, bet ir pagal pinigų grąžą. “Akropoliai”, “Panorama”, “Ozas” yra didžiuliai prekybos centrai, kurių plotas viršija 50 tūkst. kv. m, ir generuoja stambius pinigų srautus iš nuomos. Tai pagrindinė priežastis, kodėl jie yra brangiausias nekilnojamasis turtas. Kita vertus, šių prekybos centrų valdytojai turi ne po vieną objektą, tarp kurių yra ir biurų pastatų”, – vardija nekilnojamojo turto konsultacinės bendrovės “Newsec/Re&Solution” pardavimo vadovas Lietuvai Giedrius Ragaišis.

Iš pramonininkų – tik “Orlen Lietuva” ir “Achemos grupė”

Sąraše daugiausia matome su prekyba susijusias įmones, o ne didžiuosius šalies gamintojus. Tai natūralu, nes komercinės patalpos yra kur kas brangesnės už didelius gamybinių patalpų plotus. Anot S.Vagonio, komercinės patalpos generuoja didesnę ekonominę naudą, didesnes pajamas ir dažniausiai būna geresnėse miestų vietose. G.Ragaišis priduria, kad gamykla – specifinis, riboto pritaikomumo nekilnojamasis turtas.

Išimtis – naftos perdirbimo gamykla “Orlen Lietuva” ir “Achemos grupė”, – abi patekusios į brangiausią nekilnojamąjį turtą valdančių įmonių dešimtuką. “Orlen Lietuva” čia patenka dėl savo didžiulės infrastruktūros, o “Achemos grupė” – dėl valdomos uosto teritorijos dalies, kur veikia grupei priklausančios įmonės “Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” (Klasco) (valdomo NT vertė 106,7 mln. Lt) ir Krovinių terminalas (valdomo NT vertė 102,7 mln. Lt).

“Žemė pajūryje su uosto infrastruktūra – unikalus ir gana brangus dalykas, tad kas uoste turi nekilnojamojo turto, tas valdo didelės vertės turtą”, – komentuoja S.Vagonis.

Tiesa, D.Saikevičius mano, kad brangiausią turtą valdančios įmonės ne visuomet yra ir pačios vertingiausios. Jis pabrėžia, kad iš trijų metodų, kurie naudojami įmonės vertei apskaičiuoti – pinigų srautų, palyginamųjų sandorių ir turto vertinimo, į nekilnojamąjį turtą atsižvelgiama tik trečiuoju atveju. “Dažniausiai įmonės vertė apskaičiuojama pagal tai, kokį pinigų srautą ji generuoja. Veiklai nekilnojamasis turtas labai svarbus, bet nebūtinai jis yra svarbiausias kriterijus, apskaičiuojant vertę. Pavyzdžiui, “GetJar” pasauliniu mastu labai vertinga įmonė, bet spėju, kad ji nekilnojamojo turto išvis neturi arba turi nedaug”, – lygina D.Saikevičius.

Kita vertus, brangų ir likvidų nekilnojamąjį turtą valdančios įmonės gali jaustis saugiau, nes prireikus šį turtą parduos ir gaus papildomų pajamų. D.Saikevičius priduria, kad savo nekilnojamojo turto turinti įmonė taip pat patiria mažesnes sąnaudas – tai pranašumas prieš konkurentus, kurie patalpas nuomojasi.

Iš klientų turtą perėmę bankai – taip pat sąraše

Beje, į aptariamą sąrašą dėl savo antrinių įmonių pateko ir didieji Skandinavijos bankai – SEB ir “Swedbank”. Labiausiai tam įtakos turi lizingo kompanijos, kurios iš tiesų yra popierinės savininkės, nes šiuo turtu nedisponuoja – turtas naudojamas lizingo gavėjų, ir nuomą išsimokėję asmenys įgauna nuosavybės teises. Tačiau įdomu, kad nemaža dalimi dėl bankų vietos šiame sąraše prisideda antrinės bankų įmonės, įsteigtos iš nemokių klientų perimtam turtui valdyti. Šiuo atveju puikiai atsiskleidžia, kaip viešai tvirtinę, jog iš nemokių klientų turto beveik neperiminėja, bankai sakė netiesą – SEB antrinė įmonė “Litectus” valdo 119 mln. Lt vertės turtą, o “Swedbankui” priklausanti “Ektornet Commercial Lithuania” – 88,8 mln. Lt.

RC liepos 1 d. duomenimis, iš viso Lietuvoje buvo įregistruoti 6 mln. nekilnojamųjų dalyktų – iš jų: 2 mln. žemės sklypų, 724 tūkst. pastatų, 1 mln. patalpų ir kitų objektų.

Brangiausią nekilnojamąjį turtą valdančios valstybinės įmonės

Įmonė                  NT turto vertė (mln. Lt):

1. “Lietuvos dujos”    1020
2. “Lietuvos energija”    798,5
3. Vilniaus šilumos tinklai    561,5
4. “Kauno energija”    519,8
5. “Klaipėdos nafta”     279,5
6. “Litgrid”    268,5
7. “Klaipėdos energija”     213,8
8. Lietuvos geležinkeliai    177,7
9. “Panevėžio energija”     173,8
10. Lietuvos paštas    156,6

Šaltinis: Registrų centras

Brangiausią nekilnojamąjį turtą valdančios privačios įmonės

Šaltinis: “Registrų centras”
Paaiškinimas: “Registrų centras” pateikė 200 brangiausią NT valdančių bendrovių sąrašą. Tai pačiai grupei priklausančių įmonių vertė sudėta.