Per dvidešimt metų Lietuvoje įvyko 24 sandoriai, kurių metu už daugiau nei 100 mln. Lt parduota lietuviška ar Lietuvoje veikianti bendrovė. Vienas unikaliausių sandorių – neseniai paskelbtas Lietuvos biotechnologijų bendrovės “Fermentas” įsigijimas. Kurie dar sandoriai Lietuvos bendrovėms davė daugiausiai naudos?

"Veido" archyvas

“Fermentą” įsigijo pasaulyje gerai žinoma JAV technologijų įmonė

Per pastaruosius dvejus metus užsienio investuotojų susidomėjimas nuo krizės smarkiai nukentėjusia Lietuva gerokai prislopo. “Per pirmus tris 2009 m. ketvirčius matyti aiški tendencija, kad užsienio investuotojai buvo nusisukę nuo mūsų rinkų”, – sako investicinio banko “SEB Enskilda” direktorius Žygintas Mačėnas.

Tarptautinės įmonių įsigijimų ir susijungimų tyrimų agentūros “Mergermarket” duomenimis, 2008 m. Baltijos šalyse įmonių įsigijimo sandoriuose dalyvavo 42 vietiniai ir 52 užsienio investuotojai, o 2009 m. – 39 vietinės ir tik 25 užsienio kompanijos.

Šiame kontekste dar unikalesnė atrodo naujiena, kad JAV mokslinių technologijų gigantė “Thermo Fisher Scientific” už 260 mln. JAV dolerių (728 mln. Lt) įsigijo Kanadoje registruotą “Fermentas International” grupę, kurios didžiausia ir svarbiausia įmonė “Fermentas” veikia Lietuvoje. Biotechnologijų bendrovės, kuriančios bei gaminančios produktus gyvybės mokslų tyrimams ir diagnostikai, akcijos iki šiol priklausė lietuvių akcininkams ir privataus kapitalo fondui “Summit Partners”.

Specialistai “Fermento” įsigijimą vadina vienu sėkmingiausių lietuviškų įmonių pardavimų per visus 20 metų. Šis pardavimo sandoris iš kitų išsiskiria tuo, kad “Fermentas” tampa brangiausiai parduota privačia lietuviško kapitalo bendrove, užauginta iki pasaulyje žinomos bendrovės. Brangiau už “Fermentą” parduotos tik valstybinės įmonės, tokios kaip “Mažeikių nafta” ar “Lietuvos telekomas”, bei perparduotos Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo bendrovės, kaip “Bitė” ar “Palink”.

“Mane labiausiai džiugina, kad tai ne šiaip didelis sandoris, o įsigyta tokia bendrovė, kuri sukurta lietuvių protu. “Fermentas” ne naftą siurbia, ne anglis degina – tai modernaus mokslo, aukštųjų technologijų įmonė”, – atkreipia dėmesį Ž.Mačėnas.

Kaunietis verslininkas Vladas Lašas “Fermento” pardavimą vadina didžiausia pastarųjų 15 metų mokslo ir verslo sėkmės istorija, nes mokslininkai dirbdami Lietuvoje specializavosi dalykuose, kurių reikia pasauliui, pritaikė tinkamus verslo modelius ir uždirbo daugiau negu bet kuris kitas mokslininkas, išvažiavęs dirbti į didelę Vakarų korporaciją.

“Fermentas” yra ir viena iš nedaugelio Lietuvos bendrovių, kurių apyvarta didėjo net sunkmečiu. “Fermentas International” valdybos pirmininkas Viktoras Butkus “Veidui” tvirtino, kad įmonė augo, nes užima išskirtinę poziciją pasaulyje, gamina unikalius produktus, o pirmaujančios pasaulio šalys netgi padidino asignavimus moksliniams tyrimams, norėdamos įgyti pranašumą.

Kaip rodo “Fermento” pavyzdys, globalioms įmonėms net sunkmečiu nesudėtinga rasti investuotojų. Prieš porą savaičių ne vieno milijono dolerių investicijų iš investicinės bendrovės “Accel Partners” sulaukė ir pasaulyje gerai žinoma lietuviška bendrovė “GetJar”, platinanti mobiliąsias aplikacijas.

“Parduodami mažąją akcijų dalį “Accel Partners” sulaukiame dvigubos naudos. Ši bendrovė – patyrusi IT kompanijų augintoja užsienyje. Kadangi turime ambicijų pakilti iki globalių kompanijų, ta patirtis ir žinios, kurios ateina su partneriu, daug svarbesnės negu pinigai”, – “Veidui” aiškino kompanijos įkūrėjas Ilja Laursas.

Didžiausi sandoriai Lietuvoje

“Fermento” pardavimas – vienas didžiausių sandorių per visus 20 metų ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Beje, iš visų trijų Baltijos šalių daugiausiai didžiausių įmonių pardavimo ir įsigijimo sandorių iki šiol sudaryta dėl Lietuvoje esančių bendrovių. “MergerMarket” duomenimis, iš 20 sandorių, kurių vertė per 100 mln. eurų (350 mln. Lt), trylika atlikta Lietuvoje.

Specializuotos investicinės bankininkystės “Finasta Corporate Finance” direktorius Skirmantas Miliauskas pabrėžia, kad daugelis reikšmingiausių lietuviškų įmonių pardavimo užsienio kapitalui sandorių susiję su didžiausių įmonių privatizavimo procesais – “Mažeikių naftos”, “Lietuvos telekomo”, VST, “LISCO Baltic Service”, bankų.

"Veido" archyvas

“Mažeikių naftos” pardavimas vertinamas kontroversiškiausiai

Tiesa, rekordinis sandoris priklauso Estijai – už 1,7 mlrd. eurų švedų bankas “Swedbank” įsigijo 40 proc. estų banko “Hansabank” akcijų. Antroje vietoje įsitaiso lietuviškas sandoris: už 1,47 mlrd. eurų lenkų koncernui “PKN Orlen” parduota “Mažeikių nafta”.

Vis dėlto Baltijos šalyse 100 mln. Lt viršijantys sandoriai labai reti. Įmonių pardavimo ir įsigijimo ekspertai tvirtina, kad Lietuvos rinkoje vyrauja iki 10 mln. Lt siekiantys sandoriai. S.Miliauskas aiškina, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl dideli užsienio kapitalo finansuojami lietuviškų įmonių įsigijimai pastaruoju metu vyko retai, yra ta, kad žymi dalis didžiausių Lietuvos įmonių jau priklauso strateginiams užsienio investuotojams. Dar prisideda ir tai, kad tarp didžiausių įmonių yra nemažai valstybinių įmonių, tarkime, “Lietuvos geležinkeliai”, “Lietuvos energija”, RST, VST, “Lietuvos dujos”, kurių privatizacijos procesai juda gana lėtai ir dėl kurių išlaikymo kovoja įvairios interesų grupės.

Sėkmingiausia investicija – į “Lietuvos telekomą”

"Veido" archyvas

“Lietuvos telekomą” skandinavų investicijos pakeitė neatpažįstamai

Žvelgdami atgal galime konstatuoti, kad užsienio investuotojų atėjimas į Lietuvą teigiamai paveikė šalies ekonomiką, nes visų pirma leido perkelti į lietuviškas įmones praktinę tarptautinių bendrovių valdymo patirtį (“know-how”), technologines naujoves, atvėrė naujas rinkas.

“Lietuvos rinka labai maža. Kad įmonė galėtų plėstis, stiprėti, teikti tarptautinio lygio paslaugas, reikia rasti strateginį investuotoją. Reti atvejai, kai lietuviško kapitalo bendrovė pati sugeba sėkmingai konkuruoti su užsienio kompanijomis”, – mano S.Miliauskas.

Pasak jo, sėkmingiausi sandoriai yra tie, kurie investavusioms įmonėms ar fondams davė didelę grąžą ir kartu lėmė sėkmingą įsigytų įmonių plėtrą, didino jose kuriamą pridėtinę vertę, prisidėjo prie eksporto plėtros.

Sėkmingiausiais sandoriais tiek investuotojams, tiek pačiai bendrovei ekspertai vadina švedų ir suomių koncerno “TeliaSonera” investicijas į tuometinį “Lietuvos telekomą” ir “Omnitel”, “Carlsberg” sprendimą pirkti “Švyturį”.

“TeliaSonera” investicijų į “Lietuvos telekomą” atsipirkimas labai geras, įmonės dividendinis pajamingumas 9 proc. Niekas nesitikėjo, kad pinigų srautas bus toks stiprus, nes užsienyje panašios fiksuoto ryšio kompanijos nebegali pasigirti tokiais rodikliais. “Teo LT” – viena iš “TeliaSoneros” grupės žvaigždžių”, –  neabejoja “MP Bank” filialo Lietuvoje vadovas Vygandas Jūras.

Ž.Mačėnas mato ir daugiau pavyzdžių, kai užsienio investicijos prisidėjo prie įmonės plėtros. “Panagrinėkime bankų pavyzdį. Lietuvos akcinis inovacinis bankas buvo didžiausias, bet jo nebėra, o Vilniaus banką nupirko SEB, Taupomąjį privatizavo “Hansabank”, ir jie veikia. Pažiūrėkime, kokio lygio šie bankai ir kokio lygio vietiniai – Ūkio, Medicinos, Šiaulių bankas. Šių bankų įsikūrimo istorija ta pati, bet pažiūrėkime į jų dydį, technologinį lygį, darbuotojų kvalifikaciją”, – lygina Ž.Mačėnas.

Aišku, ar įmonė pasinaudos investuotojo teikiamomis galimybėmis, priklauso ir nuo susiklosčiusios padėties. 2007 m. “Novaturas” savo kontrolinį akcijų paketą už 138 mln. Lt pardavė Lenkijos investiciniam fondui “Enterprise Investors”. Pasak “Novaturo” valdybos pirmininko Vido Paliūno, prasidėjus krizei kai kurie įmonei kelti uždaviniai liko nerealizuoti. “Pajėgus finansinis investuotojas mūsų plėtrai tikrai galėtų suteikti daug daugiau greičio ir galimybių. Kol kas nesame tomis galimybėmis pasinaudoję, bet neabejotinai pasinaudosime ateityje”, – tvirtina V.Paliūnas.

Vis dėlto ne visi užsienio investuotojų pirkiniai pasiteisino. Ekspertai, atsižvelgdami į sandorio dydį, abejoja, ar privataus kapitalo fondas “Mid Europa Partners” pasiekė savo tikslus, 2007 m. per įmonių brangimo bumą įsigydamas “Bitę”. S.Miliauskas nepasisekusiu sandoriu laiko ir lenkų bendrovės “Cersanit” investicijas į “Dvarčionių keramiką”, nes privatus akcininkas atpirko įmonę atgal labai pigiai.

Laukiama ir daugiau didelių sandorių

Specialistai pastebi, kad sunkmečiu smarkiai kritęs užsienio investuotojų susidomėjimas Baltijos šalimis iš lėto atgyja. S.Miliauskas prognozuoja, jog tolimesnėje vidutinio laikotarpio perspektyvoje galima tikėtis 100 mln. Lt perkopiančių sandorių, nes Vyriausybė yra pareiškusi, kad daugiau nei 20 valstybės įmonių bus privatizuojama ar einama į biržą.

Tuo tarpu V.Jūras prognozuoja naują vidutinio dydžio lietuviškų privataus kapitalo įmonių pardavimo bangą. “Ta karta, kurie pradėjo verslą būdami 40 metų, peržengia 60 metų slenkstį, tad jie ieškos investuotojų, norėdami pasitraukti iš aktyvaus valdymo”, – prognozuoja ekspertas.