"Veido" archyvas

Didžiosios Britanijos torių lyderis Davidas Cameronas (Deividas Cameronas) antradienį galiausiai užėmė ministro pirmininko postą. D.Cameronas pažadėjo, kad po praėjusią savaitę vykusių visuotinių rinkimų, kuriuose nė viena politinė jėga neužsitikrino absoliučios daugumos, jis suformuos “tvirtą ir stabilią” koaliciją.

43-ejų metų politikas, kuris yra jauniausias britų vyriausybės vadovas per maždaug du šimtmečius ir kurio žmona šiuo metu laukiasi, į premjero postą buvo paskirtas, kai iš jo atsistatydino Gordonas Brownas (Gordonas Brounas), kuris po penkias dienas tvyrojusios politinės nežinios pripažino pralaimėjimą.

Po rinkėjų eksperimento Didžiojoje Britanijoje prasideda nauja era: po trylikos metų pertraukos iš leiboristų šešėlio į dienos šviesą netvirtai išlindo konservatoriai.

“Į valdžią britai išsirinko futbolo komandą”, – konstatuoja Didžiosios Britanijos savaitraštis “The Economist”, omenyje turėdamas tai, kad po keistų rinkimų ir netvirtos konservatorių pergalės šalies vyriausybėje bus buriama tikra ministrų rinktinė.

Dar keisčiau, kad nebus bendros komandos aprangos – po trylika metų trukusio leiboristų valdymo į aikštelę išbėgs būrys torių, grupelė leiboristų ir nedidelė saujelė liberaldemokratų. Dėl visko kalti pastarieji: įsiterpę į amžiną kaip pati Anglija torių ir leiboristų kovą, jie sumaišė kortas ir vieniems, ir kitiems.

Dabar tikėtina, kad rinkimuose likę treti liberaldemokratai sumanys jungtis su leiboristais ir sudaryti mažumos vyriausybę. Arba nenorės su niekuo jungtis, tada toriai lyg ir turės daugumą, bet labai trapią, ir nežinia, kaip jiems pavyks rasti kompromisų su kitomis partijomis.

Nors Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Milibandas rinkimus apibendrina kaip rinkėjų rekomendaciją šalies partijoms tartis tarpusavyje, po praėjusį ketvirtadienį Didžiojoje Britanijoje vykusių rinkimų tikro konsensuso tikėtis labai sunku.

Užtat pagaliau tapo įdomu dirbti šalies politologams: jie entuziastingai aiškina, esą vyksta istorinis lūžis – Didžioji Britanija tampa nebe dvipartine, o daugiapartine valstybe. O tai reiškia, kad netinka iki šiol galiojusi vieno turo rinkimų sistema – esą reikėtų ją keisti.

Pragmatiškieji ekonomistai svarsto, kaip pasikeis šalies gyvenimas po pirmos per trylika metų torių pergalės: ar sumažės rekordiniai Didžiosios Britanijos įsiskolinimai, ar stabilizuosis ekonomika, ar toriams pavyks, kaip jie žada, suimti šalį į nagą.

Patys britai džiūgauja. Nesvarbu, kad valdžioje po rinkimų tvyro chaosas, svarbiausia, kad į šoną nustumti iki gyvo kaulo įgrisę leiboristai, trylika metų virę košę, kurios patys nė neparagavo.

Toriai įves tvarką?

Įveikti Didžiosios Britanijos bėdas pasiryžusi Davido Camerono vadovaujama torių partija. Pirmiausia ji skelbiasi griežtai apribosianti imigraciją. Beje, būtent ši nuostata pelnė jiems daugiausiai balsų nacionalistiškai nusiteikusiame Velse, dažnai vadinamame leiboristų daržu. Įdomu tai, kad, apklausų duomenimis, Velse už torius balsavo ne tik patys Velso gyventojai nacionalistai, bet net ir čia įsikūrusios turkų bei libaniečių bendruomenės. Mat jiems imigracijos apribojimai reiškia mažesnę konkurenciją, kurią sudaro į šalį nepaliaujamai plūstantys svetimšaliai.

O škotams toriai patinka už pažadus prikelti šalies kaimą – jie viliasi, kad D.Camerono komanda į periferiją sugrąžins pramonę, nes sunkmečiu čia užsidarė keletas stambių gamyklų, o nutraukus subsidijas daug verslininkų sustabdė veiklą ir paliko gyventojus be darbo.

Toriai žada, kad atėję į valdžią imsis naujų projektų – statys vėjo jėgaines, naujas gamyklas, pritrauks užsienio investuotojų. Ir – tai labai svarbu euroskeptiškai nusiteikusiems britams – nepasikliaus jokia ES parama, kuri per visą narystės laikotarpį Didžiajai Britanijai esą nedavė jokios apčiuopiamos naudos. D.Cameronas netgi žada apskritai reformuoti žemės ūkio politiką ir nutraukti bet kokią ES paramą šiam sektoriui.

Didžiuosiuose šalies miestuose – Londone ar Mančesteryje gyventojai iš torių laukia griežtos fiskalinės politikos, kad šie ims kontroliuoti bankus, sumažins šalies įsiskolinimus, kurie šiemet sieks 12 proc. BVP ir bus vieni didžiausių ES, bei imsis griežto rinkos reguliavimo.

Beje, britai nusiteikę net mokesčių didinimui ir valstybės išlaidų mažinimui – kaip kitaip, jei balsavo už partiją, kuri jau nuo rudens žada peržiūrėti pokrizinę leiboristų patvirtintą taupymo programą ir ją dar labiau sugriežtinti.

Europa išsigando konservatorių?

Kas po Didžiosios Britanijos rinkimų šnabždamasi Briuselio koridoriuose? Eurobiurokratus krečia šiurpas prisiminus konservatorę premjerę Margaret Thatcher ir jos geležinę frazę “grąžinkite man mano pinigus”. Jiems tikrai nemalonu, kad Didžiojoje Britanijoje vėl laimėjo euroskeptiškiausia partija.

Kita vertus, tikėtina, kad D.Cameronas  greičiausiai neužims “geležinės” pozicijos, nes jis nesijaučia esąs tikras rinkimų laimėtojas ir pats citavo D.Milibando žodžius, jog dabar nė viena šalies partija neturi moralinės teisės į valdžios monopoliją.

Galiausiai Europos Sąjungai dabar svarbiau ne tai, koks politikas stos prie Didžiosios Britanijos vairo, o kad jis imtųsi mažinti skolas, kurios muša visos ES vidurkį. D.Cameronas šiuo požiūriu – pats tinkamiausias kandidatas.