Lietuvos ambasadorius NATO Linas Linkevičius teigia, kad ketvirtadienį pasibaigusiame Aljanso gynybos ministrų susitikime ypač garsiai skambėjo diskusijos nepakankamo gynybos finansavimo tema.
Pagal neformalų susitarimą, NATO šalys turi pasiekti ir stengtis išlaikyti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantį finansavimą gynybos sričiai. Lietuvos pastangos, pavertus jas skaičiais, siekia mažiau nei 1 proc. BVP. Tai yra beveik prasčiausias rezultatas NATO.
“Kiek man teko dalyvauti, ypač šiame susitikime buvo pabrėžiamas nacionalinių išlaidų gynybai skyrimas. Buvo toks teiginys, kad kolektyvinis saugumas, kurį mes visąlaik pabrėžiame ir Lietuvoje, yra lygus pajėgumams, skiriamiems kolektyvinei gynybai. Tarp jų yra lygybės ženklas”, – BNS po NATO gynybos ministrų susitikimo sakė L. Linkevičius.
Pasak jo, diskusijose apie finansavimą Aljanso generalinis sekretorius stebėjosi, kaip gynybai neskiriant pakankamai lėšų dar galima jas mažinti, ką daro kai kurios šalys.
“Šalys kolektyviai deklaruoja pasirengimą vykdyti Aljanso kolektyvinės gynybos funkcijas, o individualiai mažina. Tai yra paradoksas, kuris nepriimtinas”, – dėstė Lietuvos atstovybės Aljanse vadovas.
“Šalys nebuvo įvardytos, tai yra korektiška. Bet visi supranta, apie ką kalbama. Turime apie tai labai rimtai kalbėti. Juoba, kad visi puikiai suvokiame, kas yra saugumo garantijos Lietuvai ir regionui. Turime suprasti, ką tai turi reikšti mūsų pačių namų darbų atžvilgiu”, – kalbėjo ambasadorius.
Šiuo metu tik penkios NATO šalys gynybai skiria 2 proc. ir daugiau nuo BVP. Estija šį kriterijų ketina pasiekti 2012 metais. Apie 75 proc. bendro NATO šalių gynybos finansavimo sudaro Jungtinių Amerikos Valstijų lėšos.
Vašingtonas jau seniai kalba, kad Europa per mažai dėmesio skiria ginkluotei įsigyti ar jai modernizuoti. Apie tai penktadienį savo atsisveikinimo kalboje Briuselyje ketina kalbėti kadenciją baigiantis JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas (Robertas Geitsas).
Pasak L. Linkevičiaus, be pakankamo gynybos finansavimo svarbus skiriamų pinigų panaudojimas. NATO būstinėje Briuselyje ir strateginėje transformacijos vadavietėje Norfolke (JAV) kalbama, kad būtina efektyviau panaudoti turimas lėšas.
NATO šalims rekomenduojama atsisakyti dubliuojančių mokymo programų, kartu vykdyti įrangos ar ginkluotės įsigijimus, dalyvauti bendras NATO gynybines sistemas plėtojančiose programose.
“NATO naudojamas “smart defence” terminas. Visumoje tai reiškia efektyviai naudoti, tai ką turime. O turime nedaug ir turime vis mažiau. Tai yra didelė ne tik apskritai ekonomikos problema, bet saugumo taip pat. Todėl dabar labai intensyviai ties tuo dirbama”, – teigė kadenciją baigiantis ambasadorius.