3 klausimai apie Vilniaus nuotekų infrastruktūrą bendrovės „Vilniaus vandenys“ komunikacijos skyriaus vadovui Antanui Bubneliui

– Kas pusmetį kartojasi situacija, kai dėl skirtingų priežasčių miesto nuotekos sostinėje patenka į Nerį. Viešojoje erdvėje pasigirdo svarstymų, kad tokią situaciją kitą kartą gali sukelti net ne gamtos stichija ar statybininkų klaidos, o tai, kad nuotekų sistema nebeatlaikys kasdienio krūvio, nes yra pasenusi ir nepritaikyta dabartiniam gyventojų skaičiui. Ar toks scenarijus realus?

– Nors Vilnius šiuo metu ir yra bene vienintelis Lietuvoje augantis miestas, buitinių nuotekų kiekis mieste jau kelis dešimtmečius mažėja. Tai lemia mažėjantis vandenį naudojančių gamybos įmonių skaičius, vis taupesnė indų plovimo bei namų santechnikos įranga bei prieš porą dešimtmečių namuose įrengti vandens apskaitos prietaisai.

Todėl vertinant nuotekų šalinimo sistemos patikimumą svarbesnis ne gyventojų skaičius, o infrastruktūros amžius ir nuolatinis jos atnaujinimas. Iki šiol „Vilniaus vandenys“ didžiąją dalį lėšų skirdavo plėtrai, gerokai mažiau – infrastruktūros atnaujinimui. Didžioji dalis Vilniuje esančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tinklų buvo nutiesta prieš kelis dešimtmečius – apie po žeme nutiestų tinklų amžių galima spręsti pakėlus akis ir įvertinus aplinkinių pastatų amžių. Todėl jie turi būti nuolat atnaujinami, antraip brangs jų eksploatavimas, didės avarijų tikimybė.

Be to, istoriškai susiklostė, kad senojoje miesto dalyje – Senamiestyje, dalyje Žvėryno ir Naujamiesčio teritorijos lietaus ir buitinių nuotekų tinklas buvo statomas bendrai. Todėl tose miesto vietose lietaus vanduo kartu su buitinėmis nuotekomis teka į Vilniaus nuotekų valyklą ir esant itin stiprioms liūtims labai apkrauna bendrą nuotekų sistemą. Kitose miesto dalyse paviršinių nuotekų tinklas nesusijęs su buitinių nuotekų tinklu, tad ten liūtys nepadidina jo apkrovos.

– Kada galima tikėtis modernios ir patikimos nuotekų sistemos visame Vilniaus mieste?

– Vertinant nuotekų šalinimo sistemą verta išskirti tris pagrindinius jos elementus: 1,3 tūkst. kilometrų ilgio vamzdyną, daugiau nei 150 siurblinių bei Vilniaus nuotekų valyklą. Didžiausią reikšmę ir įtaką gamtos apsaugai turi 30 metų veikianti ir iki šiol esminės rekonstrukcijos nemačiusi Vilniaus nuotekų valykla. Todėl „Vilniaus vandenys“ per artimiausius metus skirs maždaug 25 mln. eurų šios valyklos rekonstrukcijai. Bus atnaujinti visi pagrindiniai jos įrenginiai, kad ir dėl neįprastų gamtos reiškinių padidėjus jos apkrovai būtų išlaikyti aplinkosaugos reikalavimai.

Ateityje sistemiškai numatoma rekonstruoti ir nuotekas į valyklą Vilniuje pumpuojančias siurblines, o iki 2019 m. „Vilniaus vandenys“ yra numatę nutiesti maždaug 33 km naujų bei renovuoti 18 km nuotekų tinklų.

Iš viso „Vilniaus vandenys“ per artimiausius trejus metus į vandentiekio ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą investuos 65 mln. eurų.

– Ar jūsų minimos sumos yra pakankamos? Jei ne – kokie darbai liks ateičiai?

– Pagrindinis būdas užtikrinti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos patikimumą – ilgametės investicijos į infrastruktūros atnaujinimą. Nepaisant to, kad vamzdynų ar atskirų įrenginių tarnavimo laikas gali siekti ir kelis dešimtmečius, dėl didelės bendros infrastruktūros apimties įmonė privalo nuolat skirti lėšų sistemos patikimumo didinimui. Todėl vertinant šios infrastruktūros dydį itin svarbi efektyvi įmonės veikla bei galimybė kasmet reikšmingą pajamų dalį skirti investicijoms.