"Veido" archyvas

Šiuo metu būrelius lanko vidutiniškai kas trečias Lietuvos mokseivis. Nuo 2012 m. įdiegus neformaliojo ugdymo krepšelius viliamasi, kad būreliuose laisvalaikį leis maždaug pusė vaikų.

Vertingas užsiėmimas, talentų atskleidimas, lavinimas, kūrybinė saviraiška, savo gebėjimų supratimas, savarankiškumo skatinimas, įvairiapusiškas ugdymas, didesnės karjeros galimybės ir kita – tai kriterijai, į kuriuos atsižvelgia tėvai, ieškantys savo atžaloms laisvalaikio po pamokų. Vaikai renkasi paprasčiau: patinka jiems tas būrelis ar ne.

Tačiau šiuo metu ne tik tėvams, bet ir vaikams tapo svarbi būrelio kaina. “Šiemet labai svajojau įstoti į dailės mokyklą, bet sužinojusi, kad per mėnesį mano tėvams tai kainuos daugiau nei 300 Lt, turėjau atsisakyti šios minties ir labai nuliūdau. Pradėjau ieškoti mažiau kainuojančio prasmingo laisvalaikio ir visai netikėtai sužinojau, kad netoli namų atidaromas naujas kūrybinių studijų centras. Jame man patiko žurnalistikos būrelis. Jo kaina perpus mažesnė ir mano tėvams prieinama”, – pasakoja paauglė Karolina.

Į keletą būrelių sūnų Luką vežiojanti Rasa Brazaitienė sako, kad užklasinė veikla yra iššūkis ir vaikui, ir tėvams. “Didžiausias tėvų rūpestis, kad po pamokų vaikas ne skubėtų namo žaisti kompiuterinių žaidimų, kurie jam visada patiks, bet užsiimtų prasmingesne veikla. Mūsų Lukas labai užsiėmęs: du kartus per savaitę po pamokų skuba į aviamodeliavimo būrelį, vieną kartą važiuoja į baseiną, vieną popietę mokykloje po pamokų pasilieka choro repeticijose. Kad visur suspėtų, mama arba tėtis turi prisitaikyti pavėžėti ir paimti po užsiėmimų. Sakyčiau, kad mes pavargstame labiau nei sūnus”, – teigia pašnekovė.

Pasak Rasos, vaiko būreliai per mėnesį kainuoja 100 Lt, ir tai suma, kuri, jos nuomone, yra normali. “Vaikui augant brangs ir jo pomėgiai, bet jis taps savarankiškesnis ir sugebės pats rinktis bei visur spėti”, – neabejoja dešimtmečio berniuko mama.

Neformaliojo ugdymo specialistai pastebi, kad labai dažnai dėl vaiko užsiėmimų po pamokų sprendžia ne vaikai, o jų tėvai. Esą tipinė šeimos padėtis tokia, kad tėvas svajoja sūnų leisti į krepšinio treniruotes, mama mano, kad vaikas turi klausą ir galėtų groti gitara, o iš tiktųjų jauną asmenybę domina visai kitokie dalykai, pvz., animacijos kūrimas ar pramoginiai šokiai.

Priminsime, kad Lietuvoje mokiniai po pamokų gali rinktis iš daugiau kaip 10 tūkst. įvairių būrelių. Savo vaikų prasmingam laisvalaikiui tėvai per mokslo metus paprastai skiria nuo šimto iki 2 tūkst. Lt.

Kitąmet prasidės naujovės

Nors apibendrintų duomenų, kiek vaikų po pamokų skuba į įvairius būrelius, nėra, nustatyta, kad tai Lietuvoje daro kas trečias mokinys. Vertinant vaikų užimtumą po pamokų, šis skaičius yra per mažas. Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktorius Valdas Jankauskas įsitikinęs, kad, nuo 2011-ųjų šalyje pradėjus diegti neformaliojo ugdymo mokinio krepšelių sistemą pagal principą “pinigai paskui vaiką”, mokinių užimtumo padėtis smarkiai pagerės. Kaip planuoja Švietimo ir mokslo ministerija, per keletą metų tikimasi pasiekti 50 proc. mokinių dalyvavimo neformaliojo ugdymo programose.

“Neformaliojo švietimo padėtis Lietuvoje jau dabar gerėja, nes užsiėmimai ir įvairūs būreliai suprantami ne tik kaip laisvalaikio užimtumas, kuris iš esmės nieko nesprendžia. Dabar tai įvardijama kaip papildomas ugdymas, kai lavinami vaiko gebėjimai ir stiprinamos asmeninės savybės, vertybės. Taigi kokybės požiūriu tai ženklus pagerėjimas”, – konstatuoja V.Jankauskas.

Neformaliojo ugdymo krepšelio diegimas prasidės jau kitąmet keliose šalies savivaldybėse kaip bandomasis projektas, kurio metu kiekvienas vaikas, ateidamas į akredituotą neformaliojo švietimo įstaigą, kartu su savimi atsineš ir valstybės skirtus pinigus jo pasirinktai veiklai finansuoti. Reformos iniciatoriai mano, kad tai lems naujų paslaugų teikėjų atsiradimą, o stiprėjanti konkurencija dar labiau didins kokybę. Teigiama, kad neformaliojo ugdymo krepšelio dydis per mėnesį vaikui bus nuo 100 iki 3 tūkst. Lt, atsižvelgiant į tai, ar vaikas lankys būrelius, ar specialias formalųjį švietimą papildančias mokyklas. O 2012 m. šį modelį planuojama įdiegti visoje Lietuvoje.

Paklausą lemia prastėjanti padėtis

Neformaliojo ugdymo organizatoriai sako, kad šį rudenį vaikų užsirašymas į būrelius vyksta lėčiau ir pasyviau nei ankstesniais metais. Esą dėl to visos kaltės versti finansiniam sunkmečiui nereikėtų, nors pernai dėl stipriai didėjančio nedarbo kai kurie vaikai lankyti mokamus būrelius nustojo viduryje mokslo metų. Teigiama, kad prie vaikų mažėjimo tiek mokyklose, tiek neformaliojo ugdymo organizacijose stipriai prisideda ne tik krintantys gimstamumo rodikliai, bet ir emigracija.

Pasak Natalijos Kazakovos kompiuterių mokyklos ir Kūrybinių studijų centro “4teens” projektų vadovės Vilmos Rimkutės, nemaža dalis mokinių dar nežino savo nuolatinių tvarkaraščių, nes dėl mokyklų remonto pamokos nevyksta arba yra organizuojamos antroje pamainoje. Pašnekovė teigia, kad vaikams visada patrauklesni būreliai, kuriuose naudojama naujausia šiuolaikinė technika ir priemonės.

Kauno moksleivių techninės kūrybos centro direktorė Laimutė Vaitiekūnienė pasakojo, kad techninio modeliavimo grupės surenkamos greitai, o aviamodeliavimas tarp berniukų yra vienas populiariausių užsiėmimų Kaune. Mergaitės mieliau renkasi meninę fotografiją. Tuo tarpu uostamiestyje jaunimas labiausiai mėgsta piešti, dainuoti ir šokti.

Naujų būrelių netrūksta

Pasak V.Rimkutės, neformaliojo švietimo organizatoriai kasmet ieško vis įvairesnių būdų, kaip išlaikyti aktyvius vaikus ir pritraukti tuos, kurie iki šiol po pamokų nelankė jokio užsiėmimo. Todėl kiekvieną rudenį beveik visi užsiėmimai atsinaujina ir atsiranda visai netikėtų pasiūlymų, kaip leisti laisvalaikį. Daugiau kaip 15 metų kompiuterių kursus organizuojančios N.Kazakovos kompiuterių mokyklos administracija šiemet vaikams pasiūlė sąrašą naujų užsiėmimų, kuriuose kompiuteris yra priemonė ne programuoti, o tobulinti savo įgūdžius kuriant animaciją, kompiuterinius žaidimus, kompiuterinę muziką, reklamą ir netgi mokytis žurnalistikos gudrybių.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, be judriųjų ir kūrybinių būrelių, šį rudenį vaikams ir jaunuoliams pasiūlė daug asmenybės ugdymo užsiėmimų. Ryški tendencija, kad populiarėja jaunatviškos, netradicinės veiklos – vienos pirmųjų centre surinktos grafitų piešimo ir lindihopo šokių grupės. “Bendros tendencijos: populiarūs šokiai ir vizualieji menai, aktualios ikimokyklinukams skirtos veiklos. Šiemet mažiau dėmesio sulaukia muzikos būreliai. Kaip visada populiarūs visi baseine vykstantys užsiėmimai”, – teigia centro atstovė Milda Marozaitė.