„Pensijų kaupimo sistema buvo sukurta dar 2003 m., siekiant užtikrinti šalies gyventojams papildomas pajamas senatvėje. Tuo metu valdžia pati ragino žmonės jungtis prie pensijų kaupimo fondų ir pasirūpinti savo ateitimi. Deja, sunkmečiu valstybė nesugebėjo įvykdyti visų įsipareigojimų, tačiau ekonomikai stabilizuojantis – ateities pensininkai turi teisę tikėtis teisingos kompensacijos už prarastą būsimos pensijos dalį“, – sako liberalas P. Auštrevičius.

Parlamentaras pabrėžia, kad kompensacijos yra būtinos, nes kitu atveju bus žengtas žingsnis atgal neišvengiamos ir reikalingos pensijų reformos atžvilgiu. Šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad pensijų įmokos dydis nuo 2009 m. liepos 1 d. yra 2 proc. kaupiamųjų pensijų fondų dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Toks sumažinimas skaudžiai ir ryškiai kerta per būsimas pensijas tiems, kurie pasiryžo jas kaupti patys.

P. Auštrevičius tikisi, kad įstatymo projektą bus galima svarstyti jau artimiausioje rudens sesijoje. Jei jis būtų priimtas, Vyriausybė, įvertinusi Lietuvos ekonomikos rodiklius, iki 2013 m. pabaigos būtų įpareigota priimti nuo 2009 sausio 1 d. sumažintų pensijų įmokų kompensavimo 2014–2018 m. tvarką.

„Nederėtų pamiršti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas jau yra išsakęs savo nuomonę, jog būsimųjų pensininkų teisėti lūkesčiai buvo pažeisti, o juk Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog teisė į pensiją yra siejama su teise į nuosavybę. Tai reiškia, kad valstybė negali savavališkai, be jokių kompensacijų, atimti iš žmonių jų teisėtų pajamų“, – komentuoja P. Auštrevičius.

Šiuo metu esantis „Sodros“ deficitas dengiamas būsimųjų pensininkų sąskaita. Apskaičiuota, kad vien šiemet, sumažinus kaupiamųjų pensijų procentą, gyventojai, kaupiantys pensijas, prarado 370,7 mln. Lt. Kitąmet jie turėtų prarasti dar 612,5 mln. Lt. Iš viso per du metus susidaro beveik 1 mlrd. Lt.

Primename, kad iki sunkmečio pradžios, procentas, skiriamas kaupiamajai pensijai, nuolat augo. 2004 m. jis siekė 2,5 proc., 2005 m. – 3,5 proc., 2006 m. – 4,5 proc., 2007 ir 2008 m. – net 5,5 proc. Tik prasidėjus ekonominiam nuosmukiui, nuo 2009 m. sausio, jis buvo sumažintas iki 3 proc., o 2009 m. birželio pabaigoje – ir iki šiuo metu esančių 2 proc.