Laiku palūkanų nesumoka net 70 proc. paskolas paėmusių studentų. Toks elgesys ateityje jiems gali pakenkti.
Po brandos egzaminų sesijos jaudulio mokyklą baigiančių jaunuolių veiduose – vėl nerimo šešėliai. Šįkart nerimą kelia klausimai, kaip bus toliau: kokie bus egzaminų rezultatai, ar pavyks įstoti į norimą specialybę, geriausia – į nemokamą studijų vietą… Na, o jei nepasiseks į nemokamą, ar apskritai bus galimybių studijuoti?
Lietuvoje yra specialybių, kurių studijos kainuoja daugiau nei 18 tūkst. Lt per metus. Žinoma, tai nėra įprastos, o itin specifinės, išskirtinio parengimo reikalaujančios specialybės, pavyzdžiui, orlaivių pilotavimas. Gal dėl to ir studijų kaina išties atrodo išskirtinė. Kažin ar daug tėvų Lietuvoje, kurioje kaupti vaikų ateičiai ir mokslams dar nėra įprasta, šiandien išgalėtų tiek mokėti už savo vaikų svajones.
Net jei tos svajonės ir mažesnės (yra Lietuvos aukštosiose mokyklose ir tokių specialybių, kurių studijos kainuoja vos ne šešiskart mažiau – 3–4 tūkst. Lt per metus), dažnos šeimos biudžetui tai vis viena būtų didelė našta. Juolab kad vien žiniomis niekas nėra gyvas – studentui ir valgyti reikia, ir kažkur gyventi. Būsto nuoma Vilniuje ir Kaune, kur susitelkusios dauguma aukštųjų mokyklų ir kur mokosi daugiau nei 70 proc. šalies studentų, tikrai nėra pigi, o ir maisto kainos kyla.
Kad ir bendrabutyje Vilniuje gyvenančio studento išlaidos, ar šiaip skaičiuotum, ar taip, siekia apie 700–800 Lt per mėnesį. Didžiąją jų dalį sudaro maisto, transporto išlaidos, mokesčiai už gyvenamąjį plotą, o ir sveikata bei apranga pasirūpinti ar bent retkarčiais pasilinksminti jaunam žmogui reikia.
Taigi, kaip išlaikyti studentą? Kol tėvai neįprato nuo mažų dienų kaupti vaiko ateities reikmėms, naudojamasi paskolų galimybėmis. Tie studentai, kurių tėvai negali padėti, kreipiasi dėl valstybės remiamos paskolos studijų kainai dengti arba gyvenimo išlaidoms. Pernai tokia galimybe pasinaudojo kone pusšešto tūkstančio studentų.
Didesnė jų dalis ėmė paskolą studijų kainai dengti (vidutinė suma apie 4700 Lt) ir įsipareigojo kas mėnesį mokėti palūkanas. Galės imti ir dar kartą – bendra per visus studijų metus gautos paskolos suma negali viršyti 50 tūkst. Lt. Tačiau tokiu atveju didės ir mokamų palūkanų suma. Pripažinkime, tai tikrai nemenka atsakomybės našta ir išbandymas jauniems pečiams. Kaip studentams sekasi su tuo tvarkytis?
Valstybinio mokslo ir studijų fondo surinktais kredito įstaigų, teikiančių valstybės remiamas paskolas, duomenimis, šiuo metu yra 6,2 proc. studijų paskolų sutarčių, pagal kurias buvo laiku neatliktos eilinės įmokos. Pradėjus gilintis į priežastis paaiškėja, kad dėl finansinių sunkumų palūkanas mokėti vėluoja gana maža dalis – 18 proc. studentų. Kur kas labiau jiems kenkia disciplinos stoka – laiku palūkanų nesumoka 70 proc. studentų.
Kodėl kenkia? Studentai – tokie pat žmonės kaip ir visi kiti paskolas paėmę asmenys. Finansinės institucijos lygiai taip pat vertina jų kredito istoriją. Jei finansiniai reikalai paliekami savieigai, pasekmės gali būti sunkiai ištaisomos. Neatsakingas prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymas tikrai turės įtakos galimybei kitąmet vėl skolintis studijoms. Be to, privalomų mokėjimų dengimas fiksuojamas kredito istorijoje, kuri saugoma ilgai ir lydi asmenis kreipiantis finansinių paslaugų ir produktų, pavyzdžiui, paskolos būstui ar automobiliui.
Todėl norisi priminti, kad ir studentams būtina valdyti asmeninius finansus. Būsimi studentai dabar, kol dar galima saugiai pagyventi pas tėvus, turi puikią progą to pasimokyti. O pradėti galima nuo paprastų dalykų: būsimų finansinių galimybių įvertinimo, pagrįstų vilčių ir tikslų išsikėlimo, pasirūpinimo būsimu būstu nelaukiant rugpjūčio pabaigos ir panašiais dalykais. Juk mokslas kainuoja, ir tam reikia ruoštis iš anksto.