Lietuvoje dar tikrai negalime kalbėti apie nekilnojamojo turto rinkos atsigavimą – jis prasidės tik tada, kai bankai atsuks per krizę užsuktus paskolų čiaupus, kurie kol kas vis dar sausėja.

Lietuvos banko paskelbta palyginamoji statistika rodo, kad per praėjusius metus būsto paskolų buvo išduota mažiausiai per pastaruosius šešerius metus ir net mažiau nei per giliausios krizės metais laikomus 2009 m. Naujai bankuose išduotų paskolų suma pernai tesudarė mažiau nei trečdalį to, ką bankai būstų pirkėjams buvo išdaliję paskutiniais krizės dar nepaleistais 2007 m.

LB duomenimis, 2010 m. paskolas būstui įsigyti buvo paėmę daugiau kaip 11 proc. Lietuvos namų ūkių. Didžiausia skolininkų grupė (30 proc.) yra 25–29 m. amžiaus jauni žmonės. 65 proc. viso lietuviams išdalytų paskolų portfelio sudaro 2006–2008 m. suteiktos paskolos. Per 2009 ir 2010 m. į bankus dėl būsto paskolos sutarties sąlygų pakeitimo – paskolos mokėjimų atidėjimo, valiutos keitimo, paskolos termino pratęsimo – kreipėsi maždaug trečdalis visų būstui pasiskolinusių žmonių, veikiausiai susidūrusių su finansiniais sunkumais.

Dar vienas rodiklis – vidutinis paskolos būstui dydis taip pat dar nepasiekė prieškrizinio laikotarpio. 2010 m. jis siekė 160 tūkst. Lt ir buvo kiek paaugęs, palyginti su 2009 m. (152 tūkst. Lt). Tiesa, 2008 m. vidutinė būsto paskola siekė 175 tūkst. Lt.