Opozicijos lyderis Andrius Kubilius telefonu atsako į „Žinių radijo“ laidos „Opozicija“ vedėjo Raigardo Musnicko klausimus apie šiandieninius politinius įvykius Europoje ir Lietuvoje.
R.Musnickas. P. A.Kubiliau, kur šiuo metu esate?
A.Kubilius. Esu Briuselyje, Europos liaudies partijos sueigoje. Briuselyje oras neblogas, vyksta svarbūs susitikimai, visų Europos liaudies partijų vadovai tariasi dėl labai svarbių klausimų, įskaitant ir permainas mūsų regione. Vertingi pokalbiai.
R.M. Tikriausiai iš Briuselio stebite įvykius tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Vienas iš svarbiausių šios savaitės įvykių yra naujojo popiežiaus išrinkimas. Kaip jums naujasis popiežius?
A.K. Tai didelė šventė visiems katalikams, galima tik pasveikinti naująjį popiežių. Ne tiek daug žinojome apie jį. Čia bažnyčios ekspertai gali daugiau apie jį pasakyti, bet tai, kad popiežiumi išrinktas jėzuitas ir kad jis yra iš Argentinos – tolimos Lotynų Amerikos – rodo būsiant daug permainų. Daugelis tų, kuriems teko matyti tiesioginę transliaciją iš Vatikano ir matyti pirmųjų jo pasirodymų akimirkas, dar esame paveikti įspūdžių. Popiežius Pranciškus I pasirodė šiltas ir tvirtas žmogus. Belieka palinkėti jam sėkmės.
R.M. Briuselyje nesijaučia kartėlio, kad popiežiumi išrinktas ne europietis?
A.K. Tokiais klausimais nekalbėjome. Nesijautė kažkokio ypatingo nusivylimo ar kitokio požiūrio. Kad tradicija yra keičiama, kad popiežiumi gali būti ne tik europietis, rodo, kad Katalikų Bažnyčia, turinti ilgą istoriją, yra labai stipri ir gebanti prisitaikyti prie šio laikotarpio pasaulinių tendencijų, o Lotynų Amerikoje Katalikų Bažnyčia užima išskirtinę vietą.
R.M. Buvęs energetikos ministras konservatorius A. Sekmokas gali būti apskųstas prokurorams, – apie tokią galimybę užsiminė premjeras A. Butkevičius. Gali būti kreipiamasi į prokuratūrą dėl veiksmų, susijusių su saulės elektrinių bumu, chaotiškai vykusiu suskystintų gamtinių dujų terminalo konkursu ir kt. dalykais. Apie tai buvo kalbėta Vyriausybės valandoje. Kaip jums tokie ketinimai?
A.K. Manęs nestebina tokie ketinimai, tam tikra prasme man jie rodo premjero ir socialdemokratų silpnumą. Aš manau, ateis toks metas, kai Lietuvos valstybė buvusiam energetikos ministrui A. Sekmokui sugebės rasti būdą išreikšti pagarbą už tai, ką jis ir jo komanda per pastaruosius ketverius metus padarė pertvarkydami mūsų energetikos ūkį ir pastūmėdami labai toli į priekį svarbiausių energetinių projektų  įgyvendinimą – terminalo, jungčių ir net atominės elektrinės. Ir vakar Europos liaudies partijos vadovų susitikime tie darbai – pastarųjų 4 metų Lietuvos pasiekimai ne tik tvarkantis su krize, bet ir europietiškai pertvarkant energetiką, buvo labai pozityviai vertinami.  Bet jie visada buvo labai kritiškai vertinami „Gazpromo“, „Rosatomo“, „Inter RAO“, t.y., tų Rusijos didžiųjų energetikos milžinų, iš kurių dominavimo mes stengiamės išsiveržti. Ir jie nepraleistų progos A. Sekmokui kaip nors atkeršyti, tik klausimas, kokį vaidmenį šioje vietoje planuoja atlikti mūsų Vyriausybės vadovas.
R.M. Jūs turite tokių samprotavimų, kad Premjeras pučia į Rusijos dūdą?
A.K. Aš neturiu čia daugiau ką pasakyti, tiktai galvoju matydamas tai, kas buvo padaryta, ir žinodamas, kaip Rusija ir jos vadovai pyko už tas permainas, kurias mes Lietuvoje darėme. Atsimenu ir Europos Komisijos prezidento Baroso pajuokavimą viename iš susitikimų, kad aš, būdamas Lietuvos premjeras, ir A. Sekmokas, būdamas energetikos ministras, per vieną Putino ir Baroso susitikimą turėjome labai žagsėti, nes Rusijos tuometinis premjeras Putinas labai ilgai skundėsi Lietuva, Lietuvos veiksmais pertvarkant dujų ūkį, vadino tai apiplėšimu, – kad mes atimame „Gazpromo“ vamzdžio monopolį. O kaip tai atsispindi Lietuvos Vyriausybės vadovo pareiškimuose, galime tik spėlioti ir daryti tam tikras išvadas. Būtų gaila, jeigu šiandieninė Lietuvos Vyriausybė vietoj to, kad pasirinktų strateginių projektų tęsimą ir patį A. Sekmoką ar jo komandos narius kviestųsi pasitarti, kaip tuos darbus tęsti, imtųsi kitokių veiksmų, kurių matome šiandieninėje Ukrainoje, kur prezidentas Janukovyčius sodina opozicijos žmones į kalėjimą; ar Gruzijoje, kur naujasis prezidentas, atėjęs iš Rusijos, prezidento Saakašvilio žmones sodina į kalėjimus. Yra du keliai – arba tęsti pradėtus darbus, arba keršyti buvusiai valdžiai.
R.M. Vykęs Seimo TS-LKD frakcijos susitikimas su Butkevičiumi nedavė išsamių atsakymų. Frakcija nebuvo patenkinta premjero atsakymais, ar aš teisingai suprantu?
A.K. Mes neišgirdom tų atsakymų, nors praėjo jau šimtas dienų. Strateginiais klausimais atsakymų Vyriausybė ar premjeras vis dar neturi. Vadinamosios darbo grupės kažką nagrinėja ir aiškinasi. Tenka tik apgailestauti, kad svarbiausiais klausimais Vyriausybė taip lėtai ieško sprendimų. Nors savo poziciją bet kuri rimta partija turėjo turėti jau eidama į rinkimus.
R.M. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, ekonomistas R. Kuodis „Žinių radijo“ laidoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pristatytą pensijų skaičiuoklę apibūdino kaip iliuzinę ir neatitinkančią tikrovės. Ar jūs matėte tą skaičiuoklę ir kaip jums atrodo, ką dabartinė valdžia ruošiasi daryti su pensijomis, ar tokios skaičiuoklės reikalingos?
A.K. Pati skaičiuoklė yra tiktai tam tikras parodomasis instrumentas įgyvendinant labai svarbią pensijų kaupimo reformą. Skaičiuoklė leidžia žmonėms apsispręsti, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kurie yra arti pensinio amžiaus, ar likti privačioje kaupimo sistemoje, ar išeiti. O ar reikalingas privatus kaupimas, aš galiu atsakyti labai paprastai: mes todėl ir įgyvendinome tokią pertvarką, nes visi skaičiavimai rodė, kad jei neturėsime privataus kaupimo pensijų fondų, ateityje būsimieji pensininkai gaus mažesnes pensijas arba negalės gauti tokio dydžio pensijų negu dabar. Ponas Kuodis, žinomas ekonomistas, turi tam tikrą kritinio mąstymo savybę. Paprastai kalbant, jam mokamas didelis atlyginimas, kad jis kritiškai vertintų beveik visus stambiausius projektus. Jis kritiškai vertino ir atominę elektrinę, ir šilumos sektoriaus pertvarką, taip pat kritiškai vertina ir pensijų reformos pertvarką. Čia nieko naujo. Reikia į kritiką atsižvelgti, nors pasiūlymų ar kitokių dalykinių pastabų kritikai dažnai nepasiūlo.
R.M. Pranešama, kad  Lietuva yra viena labiausiai skurstančių šalių Europos Sąjungoje, dėl to premjeras labai apgailestauja, o kaip Jums atrodo, ar mes iš tikrųjų esame viena iš skurdžiausių šalių Europoje?
A.K. Tokia statistika yra žinoma, skaičiai ko nors ypač naujo nerodo. Iš paskelbtų „Eurostat“ duomenų galima pastebėti, kad mūsų kaimyninėje Latvijoje dėl to, kad ji neturėjo tokios laisvės tvarkytis su krize, kokią mes turėjom, nes nesikreipėme į Tarptautinį valiutos fondą, skurdo rizikos zonoje esančių šeimų padaugėjo kur kas daugiau negu Lietuvoje. O tai, kad Lietuvos ekonomika, kaip ir kaimynės Latvijos ekonomika vis dar gerokai atsilieka nuo bendrojo europinio vidurkio, yra žinomas faktas – tai mes esame paveldėję iš Sovietų Sąjungos. Reikia toliau nuosekliai dirbti, rūpintis ekonomikos augimu, nedarbo mažinimu. Žmonėms, esantiems ties skurdo riba reikia suteikti tokią paramą, kuri jų negundytų nebedirti ir pasilikti skurde. Mano manymu, ir pati skaičiavimo metodika palieka nemažai klaustukų, nes kai matau Lietuvos palyginimą su kaimyninėmis valstybėmis, kyla klausimas, ar tikrai visos pajamos Lietuvoje yra suskaičiuojamos, vertinant tą patį skurdo rizikos faktorių. Lieka klausimas, kaip yra skaičiuojamos pajamos iš šešėlinės ekonomikos, kuri Lietuvoje užima nemažą erdvę?
R.M. Savaitė prasidėjo Kovo 11-osios minėjimais ir įvairiais šūkiais. Ar jūs pritariate šūkiui „Lietuva – lietuviams“?
A.K. Aš nepritariu tokiems šūkiams, kurie gali įžeisti kitas etnines grupes dėl tam tikrų istorinių sąsajų ar dėl kitų priežasčių. Manau, kad  tikras patriotizmas Lietuvoje negali būti suvestas vien į plakato nešiojimą ir konfrontaciją su kitų etninių grupių jausmais ir į skaudžią istorinę patirtį. Būtų blogai, jeigu patriotizmas Lietuvoje būtų siejamas tik su viena eisena ir vienos rūšies plakatų nešiojimu.