Lietuva ir Lenkija
Buvęs Lietuvos parlamentaras, lenkas Ryšardas Maceikianecas stojo ginti Lietuvos valdžios, tvirtindamas, kad Lenkijos priekaištai dėl tautinių mažumų teisių yra visiškai nepagrįsti, penktadienį pranešė žiniasklaida.
Lenkijos prezidentui Bronislawui Komorowskiui (Bronislavui Komorovskiui) adresuotame laiške, kurį cituoja delfi.lt, jis ragina “susimąstyti, kas galėtų pažeidinėti Lietuvos lenkų pilietines teises Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, jeigu ten visišką ir neribotą valdžią jau daugiau nei 15 metų vykdo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos veikėjai”.
Buvęs Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo narys R.Maceikianecas pabrėžė, kad Lietuva užtikrina švietimą lenkų kalba.
“Lietuva yra unikali valstybė pasaulyje (nežiūrint to, kad kitose šalyse lenkų yra žymiai daugiau), kur apie 100-e mokyklų – nuo darželių iki gimnazijų – lenkų kalba visų dalykų mokosi apie 16 tūkst. mokinių”, – rašoma laiške.
Dėl žemės grąžinimo klausimo ilgo sprendimo R.Maceikianecas kaltina vietos valdžią, kurioje įsitvirtinusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija.
Anot delfi.lt, jis teigia manąs, jog lenkai kovoja ne tiek už galimybę savo vaikams mokytis jų gimtąja kalba, kiek už siekį riboti lietuvių kalbos ir literatūros dėstymą tautinių mažumų mokyklose. Šį procesą R. Maceikianecas vadina “kova prieš pilietinę Lietuvos lenkų integraciją”.
“Nematome kol kas mūsų šalies valdžios noro uždarinėti mokyklas, kuriose dėstoma lenkų kalba”, – rašoma laiške.
Lietuvos politikai atmeta Lenkijos priekaištus, esą Lietuva neužtikrina lenkų tautinės mažumos teisių, atkreipdami dėmesį į išskirtinai geras sąlygas lenkų jaunimui mokytis lenkiškai. Diskusijų centre taip pat yra atsidūrusios Lenkijos koncerno “PKN Orlen” investicijos naftos perdirbimo gamykloje Mažeikiuose. Lenkija svarsto galimybę akcijas parduoti, o vieninteliais potencialiais pirkėjais laikomos Rusijos įmonės.