Kad ir kaip labai norėtųsi tikėti krizės pabaigą pranašaujančiais gerais ženklais, blaivus protas ir kai kurių šalies ekonomikos rodiklių nuodugnesnė analizė džiaugtis vis dar neleidžia. Štai šalies ekonomikos būklę apibūdinantis BVP rodiklis Lietuvoje palyginti su 2009 m. po truputį gerėjo jau du ketvirčius iš eilės, tačiau paanalizavus paaiškėja, kad tikrojo atsigavimo šalyje dar nėra, o geresnius duomenis kol kas lemia tik didesnės valstybės sektoriaus – taigi nacionalinio ir ES paramos biudžeto – investicijos į šalies pramonę.

Tarkime, vartojimas Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį vis dar smuko daugiau nei procentu; eksporto ir importo saldo mūsų šalyje visuomet neigiamas. Taigi iš BVP apskaičiavimo duomenų, 15 proc. aukštyn šovė tik investicijų į kapitalą rodiklis, kuris padengė kitų sričių nuostolius ir nulėmė 1,1 proc. ekonomikos augimo tendenciją.

Iš pirmo žvilgsnio, tai lyg ir gera naujiena: atrodytų, pramonė atsigauna ir jau investuoja į ilgalaikį savo turtą – to Lietuvoje nebuvo daugiau nei dvejus metus. “Iš tiesų taip nėra. Augimas – tik dėl didesnių viešojo sektoriaus investicijų į šalies infrastruktūrą. Privatus sektorius investuoti vis dar neskuba”, – mano “Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, privačios investicijos iš esmės atsigaus tik tada, kai pradės augti prekių poreikis, t.y., atsigaus vidaus rinkos vartojimas.

“Atsigavimo tikimės nebent nuo kitų metų pavasario”, – krizės pabaigos dar tik laukia Prekybos įmonių asociacijos direktorius Marius Busilas ir primena, kad kol kas bent maisto produktų apyvarta Lietuvoje mažėja.