Finansų ministerija (FM) neseniai kone padvigubino – iki 5,8 proc. – šių metų Lietuvos BVP augimo prognozes ir premjeras Andrius Kubilius nedelsdamas puolė girtis, kokie tai esą šaunūs jo vadovaujamos Vyriausybės nuopelnai.

Tačiau, tiesą sakant, tokios konservatoriaus premjero interpretacijos ne mažiau juokingos, kaip ir jo oponento socialdemokrato Gedimino Kirkilo svaičiojimai, neva per 2009–2010 m. į dugną nėrusi Lietuvos ekonomika yra konservatorių nesugebėjimo valdyti pasekmė. Lietuvos didžiavyriai neturi pagrindo muštis sau į krūtinę ir prisiimti nuopelnų už ūkio augimą – jį labiausiai kelia (arba smukdo) situacija užsienio rinkose.

Štai ir FM pripažįsta, kad pagerinti BVP augimo prognozes ją paskatino itin spartus Lietuvos prekių eksporto augimas ir teigiamos eksporto rinkų augimo perspektyvos. Taigi kuo čia dėta Lietuvos Vyriausybė? “Nebent tuo, kad, kaip tame anekdote – kai eksportas mažėja, kaltos užsienio rinkos, o kai eksportas kyla – gerai dirba vietos Vyriausybė”, – juokauja finansų analitikas Valdemaras Katkus.

Jis dėsto, kad lietuviškos prekės užsienio šalių rinkose vis labiau pageidaujamos todėl, kad tų šalių Vyriausybės per krizę visomis išgalėmis stengėsi, kad nesumažėtų vidaus vartojimas, tragiškai nekristų darbo vietų skaičius, todėl vidaus paklausa – taip pat ir užsienyje pagamintoms prekėms – ten atsigavo labai sparčiai. “Pas mus gi viskas buvo atvirkščiai – taip, viešąsias išlaidas susimažinome sparčiai, tačiau ir šio veiksmo, ir neapgalvotos mokesčių reformos pasekmės vidaus vartojimui buvo tragiškos, jis dar ilgai nebus stiprus BVP augimo dėmuo”, – prognozuoja ekonomistas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas apskritai mano, kad BVP augimas nebus toks greitas, kaip to tikisi Lietuvos Vyriausybė ir skaičiuoja, kad ekonomika augs maždaug keturiais proc. “Taip, eksporto rodikliai puikūs, jie jau pasiekė ikikrizinį lygį, tačiau ryžtingai šauti aukštyn neleis mūsų nacionaliniai rodikliai”, – mano jis. Analitikas vardija dabar dar tik vos išjudančias tendencijas – vidaus vartojimas ir mažmeninės prekybos mastas kyla tik šiek tiek, pramonės investicijos taip pat dar labai nedrąsios, o laukti, kad gerbūvis tuoj driokstelės pramonėje, nereikėtų: taip, įmonių apyvarta auga, tačiau atlyginimų, pelno augimą grasina suryti tik aukštyn šuoliuojančios pasaulinės žaliavų kainos.