Mindaugas STANKŪNAS

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius

2009 m. kino teatruose pasirodė Richardo Kelly režisuotas filmas „Dėžė“ („The Box“). Siužetas įtraukia nuo pirmųjų kadrų. Vieną dieną Norma (akt. Cameron Diaz) prie savo namų durų randa siuntinį, kuriame yra dėžutė su raudonu mygtuku. Kitą dieną į duris pasibeldžia garbaus amžiaus nepažįstamasis ir pateikia neįtikėtiną pasiūlymą. Jei Norma paspaus mygtuką, esantį ant dėžutės, tai įvyks du dalykai: kažkur pasaulyje mirs jai nežinomas žmogus, o ji gaus milijoną dolerių. Šiam sprendimui ji turi 24 valandas.

Iš pradžių Norma ir jos vyras griežtai atsisako tokios minties, tačiau vis labiau į viršų kylą šią porą kamuojančios problemos: paskola, mokesčiai už mokslus, pačios Normos sveikatos sutrikimai, ir… mygtukas paspaudžiamas.

Šis filmas atskleidžia, kad susidūrus su rimtais iššūkiais ir problemomis žmonėms tampa mažiau svarbūs ilgalaikiai ir aukštesni siekiai. Dažniausiai susikoncentruojama į dabartinių problemų sprendimą.

Harvardo ir Prinstono universitetų (JAV) profesoriai Sendhilas Mullainathanas ir Eldaras Shafiras savo knygoje „Trūkumas: kodėl tiek mažai turint reiškia tiek daug“ („Scarcity: Why Having Too Little Means So Much“, 2013) analizuoja šį reiškinį. Jų teigimu, trūkumas lemia, kad žmonės ima matyti pasaulį tarsi pro vamzdžio skylę ir susitelkia tik į savo dabartines problemas. Jiems tampa nesvarbu, kas bus su jais ar aplinkiniais ateityje. Tačiau autoriai pabrėžia, kad toks „vamzdžio skylės“ matymas nėra įgimtas, o susiformuoja susidarius nepalankioms aplinkybėms.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų (prof. R.Kalėdienės ir bendraautorių) darbai rodo, jog minėti socialiniai, ekonominiai veiksniai gali sąlygoti, kad mirtingumo rodikliai tarp Lietuvos gyventojų, priklausančių skirtingoms socialinėms grupėms, skirsis net kelis kartus.

Yra žinoma, kad žemesnių socialinių, ekonominių grupių žmonės (pvz. žemesnio išsilavinimo, dirbantys mažiau apmokamą darbą ar net bedarbiai) mažiau galvoja apie dabartinio savo elgesio pasekmes sveikatai, todėl dažniau vartoja alkoholinius gėrimus, rūko, nesveikiau maitinasi ir pan.

Šie sveikatos skirtumai tarp skirtingų socialinių ir ekonominių gyventojų grupių yra opi Lietuvos visuomenės sveikatos problema. Nors sveikatos netolygumai egzistuoja visose Europos šalyse, tačiau Lietuvoje jie yra vieni didžiausių. Tai viena iš priežasčių, kodėl sveikatos netolygumų mažinimas LR Seimo patvirtintoje „Lietuvos sveikatos strategijoje 2014–2025 m.“ įvardijamas kaip prioritetinė sritis. Kita priežastis – sveikatos netolygumai per daug kainuoja mūsų šalies gyventojų sveikatos ir gyvybių.

2013 m. balandžio 16 d. Norvegijos Karalystės užsienio reikalų ministerija ir LR finansų ministerija pasirašė 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Visuomenės sveikatai skirtos iniciatyvos“ paramos sutartį, pagal kurią finansuotas projektas „Sveikatos netolygumų nustatymo ir mažinimo gebėjimų stiprinimo modelio sukūrimas“ (Nr. NOR-LT11-SAM-01-TF-02-001). Jo tikslas yra sukurti priemones ir pagerinti kompetencijas, kurios turėtų padėti spręsti sveikatos netolygumų problemą šalyje. Projektas buvo vykdomas 2014–2017 metais ir jį įgyvendino Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas, Klaipėdos universitetas bei Higienos institutas. Per projekto laiką buvo parengtos sveikatos netolygumų stebėsenos rekomendacijos, kurios leis patikimiau įvertinti ir suprasti esančius sveikatos netolygumus bei jų priežastis Lietuvoje. Taip pat buvo sukurta sveikatos netolygumų atvaizdavimo sistema „SveNAS“ (http://svenas.lt), padedanti įvertinti geografinius sveikatos netolygumus ir palyginti net atskirų seniūnijų gyventojų sveikatos rodiklius. Be to, yra parengtas konkrečių priemonių sveikatos netolygumams mažinti vadovas, skirtas ne tik sveikatos, bet ir kitų sričių specialistams.

Projekto pabaigoje organizuoti suinteresuotų asmenų mokymai sveikatos netolygumų tema ir baigiamoji konferencija 2017 m. balandžio 24 d. Vilniuje.

Šio straipsnio pradžioje minėtas filmas „Dėžė“ baigiasi liūdnai ir rodo, kad tos problemos, su kuriomis susidūrė pagrindinė veikėja Norma, taip ir nesibaigs. Tai tarsi užburtas ratas. Tačiau sveikatos netolygumų projektas teikia vilčių, kad gali būti ir kitaip. Projekto komanda turėjo galimybę susitikti su gausiu būriu sveikatos srityje dirbančių specialistų, kurių darbas bei jau pasiekti rezultatai ir skatina šias viltis. Vis dėlto čia vienas svarbiausių uždavinių tenka mums visiems.

Prof. Danielis P. Aldrichas knygoje „Statant atsparumą: socialinis kapitalas pokatastrofiniam atstatymui“ („Building Resilience: Social Capital in Post-Disaster Recovery, 2012) teigia, kad darniose visuomenėse jos nariams tiesiog sunku „iš jų pabėgti“, o egzistuojantys socialiniai ryšiai veikia kaip „draudimo bendrovė“. Todėl kiekviena veikla, kuri prisideda prie mūsų tarpusavio santykių užmezgimo, kiekviena iniciatyva, kuri mus telkia bei kiekvienas palinkėjimas „geros dienos“ sukuria aplinką, kurioje lieka vis mažiau erdvės nepažįstamiems ponams, jų dėžutėms ir sveikatos netolygumams.