Trijose Centrinės Europos šalyse – Čekijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje išrinktos naujos vyriausybės nusiteikusios sumažinti biudžeto deficitą ir valstybės skolą bei įgyvendinti nemalonias, bet reikalingas reformas.

Praėjusią savaitę Čekijos premjeru tapo konservatyvių pažiūrų kuklus ir santūrus politikas Petras Nečasas. Kaip gyvenime, taip ir politikoje jis ketina būti besąlygiškai taupus.

Tiesa, Čekija ir iki P.Nečaso neturėjo didelių bėdų dėl skolų – šios šalies užsienio skola šiuo metu yra mažiausia visoje Europos Sąjungoje ir siekia tik 35,4 proc. BVP.

Daugiau nerimo kelia galbūt tik didėjantis biudžeto deficitas, kurio mažinimo P.Nečasas ir ketina griebtis pirmiausia. “Mums reikia stabilaus, darbštaus Ministrų kabineto, kuris greitai susitvarkytų su biudžeto deficitu ir neleistų jam pakilti iki tiek, kiek prognozuojama”, – dėsto P.Nečasas, omenyje turėdamas ekspertų prognozes, jog biudžeto deficitas šiemet gali pasiekti 5,9 proc. BVP.

Mūsų Andrių Kubilių daug kuo, net ir fiziko profesija, primenantis Čekijos premjeras pasiryžęs kuo greičiau įgyvendinti ir pensijų bei sveikatos reformas, taip pat, jei reikės, didinti mokesčius, tad bent jau investuotojai, analitikai ir reitingų agentūros viliasi, jog P.Nečasas ekonominiu požiūriu turėtų būti geriausias visų laikų Čekijos premjeras.

Panašiai kalbama ir apie naujai išrinktą Slovakijos valdžią. Čia naują vyriausybę sudarė Iveta Radičova – liberalios pakraipos krikščionių sąjungos lyderė, 53-ejų metų sociologijos profesorė. Jai tapus premjere bemat šoktelėjo Slovakijos akcijų vertė, mat I.Radičova pažadėjo pritraukti naujų užsienio investicijų.
“Pinigų gausime iš investicijų. Vien tai, kad “Moody’s” ir “Standard & Poors” mūsų šalį vertina kaip penktą geriausią savo reitingų lentelėse, turėtų būti paskata į Slovakiją ateiti įvairioms užsienio korporacijoms”, – planais dalijasi naujoji premjerė.

Be to, kaip ir kolega Čekijoje, ji nusiteikusi laikytis griežtos fiskalinės drausmės bei stengtis, kad “kabinetas dirbtų piliečiams, būtų atviras, kad po ketverių metų būtų galima pasakyti, jog tai buvo didžiulė sėkmė”. Vienintelis skirtumas – I.Radičova, priešingai nei Čekijos premjeras, yra pažadėjusi, kad biudžeto deficitas bus mažinamas neliečiant mokesčių ir nekarpant socialinių išmokų.

Būtent dėl to jai teks dar vienas išbandymas – laviruoti tarp šalies gyventojų ir Europos interesų. Mat euro zonos nare tapusiai Slovakijai reikės dalyvauti steigiant euro zonos šalių gelbėjimo fondą. Iš viso iš Slovakijos reikalaujama apie 4,5 mlrd. eurų garantijų – pinigų, kurių prireiktų tik tuo atveju, jei juos pasiskolinusi valstybė bankrutuotų. Tai maždaug po tūkstantį eurų kiekvienam slovakui. Ši žinia slovakus stipriai išgąsdino, tad Slovakija praėjusią savaitę buvo vienintelė iš 16-os euro zonos šalių, vis dar nepasirašiusi ketinimo steigti aptariamą fondą.

“Dabar tai didelė rizika. Mūsų šalies biudžeto deficitas siekia 5,5 proc. BVP ir pirmiausia turime galvoti, kaip jį sumažinti”, – sako itin atsargia politike vadinama I.Radičova.

Vengrija pagerins įvaizdį?

Kur kas mažesniu atsargumu pasižymi naujoji Vengrijos valdžia, nors ir ji vis dažniau kalba apie būtinybę taupyti.

Jau anksčiau šalis, kuri pirmoji visoje Europoje prasidėjus krizei gavo 24 mlrd. eurų Tarptautinio valiutos fondo paskolą, dažnai sulaukdavo kaltinimų dėl pernelyg laisvos fiskalinės politikos, per didelių socialinių išmokų ir apskritai pernelyg atsainaus požiūrio į pinigus. Dabar, rinkimus laimėjus ir premjeru tapus Viktorui Orbanui, padėtis, regis, pamažu keičiasi.

Tarkime, V.Orbanas pažadėjo sumažinti Vengrijos biudžeto deficitą tiek, kad jis neviršytų TVF nustatytos ribos. Ir jau birželio viduryje Vengrijoje apsispręsta įvesti naują mokestį finansiniam sektoriui. Vien iš jo per metus į biudžetą tikimasi surinkti apie 880 mln. JAV dol. ir taip neleisti Vengrijai tapti regiono bankininkų rojumi – mat Vengrija jau buvo pradėta taip vadinti dėl pernelyg didelės bankų ir kitų finansinių institucijų laisvės.
Kita vertus, dabartiniu laikmečiu paradoksalu girdėti, tačiau vengrai iš naujojo savo premjero laukia mažesnių mokesčių, nes jis tai pažadėjo per savo rinkimų kampaniją ir netgi nusiteikęs tokius pažadus įgyvendinti.

Nerimą kitoms šalims, ypač artimiausioms kaimynėms, kelia ir tai, kad Vengrijai niekaip nesiseka atsikratyti didžiulės skolų naštos. Ji net surengė kelis aukcionus, per kuriuos mėgino skolas parduoti, tačiau visi jie baigėsi nesėkme.

Guodžia nebent tai, kad praėjusią savaitę V.Orbanas pažadėjo, esą Vengrijoje įsigalios nauja ekonominė sistema, pagrįsta griežtu taupymu, skolos ir biudžeto deficito mažinimu.

Jei tai tiesa, visos trys – Vengrija, Čekija ir Slovakija – bus atsinaujinusios politikais, kurių svarbiausia užduotis – taupyti ir neužkrauti savo skolų ateities kartoms.