Svarstantiems, ką daryti su jau nebenaudojamais daiktais, puikiu pavyzdžiu gali tapti įmonė „CG Trader“. Internete sukūrusi erdvę, kurioje dizaineriai gali prekiauti savo jau pagamintais, tačiau nebereikalingais 3D modeliais, įmonė sudarė sąlygas kūrėjams užsidirbti iš kartą jau pasitarnavusių dalykų.

Saulė Marcinkevičiūtė

15 metų 3D dizaineriu dirbęs Marius Kalytis pastebėjo, kad 3D modeliai, kuriuos sukurti užtrunka itin daug laiko ir tai reikalauja ypatingų pastangų, pasibaigus įvairiems projektams paprasčiausiai pamirštami. Tad 2011 m. jam kilo idėja sukurti svetainę, kurioje pristatomi modeliai galėtų atrasti naujus namus.

Naujas 3D modelių gyvenimas

„Vadinamieji 3D modeliai naudojami architektūrinėse vizualizacijose, filmuose, kompiuteriniuose žaidimuose, – vardija „CG Trader“ rinkodaros vadovė Dalia Lašaitė. – Pavyzdžiui, rengiant architektūros įmonės katalogą prie namo norima pavaizduoti kelis automobilius. Tam reikia kurti visą tikroviškų automobilių modelį, o tai reikalauja ir laiko, ir lėšų. Išspausdinus katalogą ar praėjus parodai šis modelis tampa paprasčiausiai nebereikalingas.“

Pastebėjęs šią tendenciją dizaineris M.Kalytis nusprendė 3D modelių savininkams suteikti progą realizuoti jų jau pagamintus modelius internetu. Svetainėje dizaineriai moka tik aktyvacijos mokestį, todėl gali tiesiogiai prekiauti su užsakovais ir uždirbti daugiau, o tai ir yra vienas pagrindinių svetainės tikslų.

„Ypatingą dėmesį skiriame sąlygoms: dizaineriai turi dirbti ir uždirbti iš savo kūrybos“, – pasakoja D.Lašaitė.

Cgtrader.com svetainėje šiuo metu galima rasti įvairiausių 3D spausdinimo technologija pagamintų modelių: nuo namų apyvokos ir interjero daiktų iki baldų ir aksesuarų. Matant kai kuriuos jų sunku patikėti, kad jie sukurti lydant karštą plastiką, o ne pagaminti iš medžio, metalo, gipso ar molio.

Verslo pradžiai – rizikos kapitalo investicijos

Kaip ir kiekvienai pradedančiai įmonei, „CG Trader“ reikėjo ne tik puikaus sumanymo, bet ir lėšų jam realizuoti. Pirmasis „CG Trader“ investuotojas buvo rizikos kapitalo įmonių grupė „Practica Capital“, administruojanti pagal JEREMIE iniciatyvą įsteigtą ankstyvos stadijos rizikos kapitalo fondą „Practica Seed Capital“ ir rizikos kapitalo fondą „Practica Venture Capital“.

Jau po pirmųjų investicijų įmonės turimų modelių pagausėjo nuo 8 tūkst. iki 45 tūkst., o 3D dizainerių – nuo 1900 iki daugiau nei 70 tūkst.

„Practica Capital“ padėjo pritraukti ir investiciją iš didžiausiam pasaulyje mikroprocesorių gamintojui „Intel“ priklausančios rizikos kapitalo įmonės „Intel Capital“. Tai padėjo įmonei dar labiau sustiprinti savo pozicijas.

„Manau, kad tarptautinius investicinius fondus sudomina verslai, orientuoti į plačią rinką, neapsiribojantys savo šalimi ar tam tikra labai nišine sritimi. Internetinė prekyba 3D modeliais nereikalauja nei saugyklų, nei pastatų. Mūsų klientai gyvena visame pasaulyje ir dirba skirtingose srityse. Esame tikrai perspektyvūs“, – pasakoja D.Lašaitė.

Geresnės sąlygos verslui

Ne tik „CG Trader“, bet ir daugeliui kitų šalies įmonių kurti bei plėtoti verslą ypač padėjo pastaruoju metu pagerėjęs verslo klimatas. 2008 m. Ūkio, Finansų ministerijoms ir Europos investicijų fondui (EIF) pasirašius finansavimo sutartį ir įkūrus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą JEREMIE kontroliuojantįjį fondą susikūrė net penki rizikos kapitalo fondai, investicijų teikiantys tiek pradedantiems verslams, tiek jau pažengusioms įmonėms.

D.Lašaitė pripažįsta ir tai, kad rizikos kapitalo fondų atsiradimas Lietuvos įmonėms tapo stipriu ramsčiu siekiant įgyvendinti verslo idėjas: „Per pastaruosius penkerius metus verslo aplinka Lietuvoje tikrai pagerėjo. Yra gerokai daugiau investicijų, ir prie to nemažai prisidėjo rizikos kapitalo fondų, tokių kaip „Practica Capital“, veikla. Ypač svarbu, kad investicijų sulaukia ir labai ankstyvų stadijų verslai, kuriems padedama vystyti idėją ir ją įgyvendinti.“

Tarp įmonių, sulaukusių investicijų iš JEREMIE kontroliuojančiojo fondo, ir tokie visiems žinomi paslaugų sektoriaus vardai, kaip „Coffee Inn“, „Impuls“, tokios aukštųjų technologijų įmonės, kaip „Brolis Semiconductors“. Tikimasi, kad rizikos kapitalų investicijomis pasinaudos vis daugiau šalies įmonių, o gautos lėšos padės steigtis ir klestėti ne vienam lietuviškam verslui.

PR