Jau praėjo beveik mėnuo, kai Vilniaus viešajame transporte turėtų veikti elektroninio bilieto sistema, tačiau ji vis dar stringa. Vilniečio kortelių neįmanoma nei įsigyti, nei papildyti. Vilniečiai turėtų apsišarvuoti kantrybe, mat sistema sklandžiai neveiks dar porą mėnesių ar net ilgiau.

Trečia savaitė prie sostinės spaudos kioskų driekiasi kelių dešimčių žmonių eilės. Po pusantros valandos ar ilgiau vilniečiai laukia, kad galėtų įsigyti elektroninį bilietą – Vilniečio kortelę ar ją papildyti norima pinigų suma. Tačiau dažnai atstovėjus eilę paaiškėja, kad kortelių nebeliko arba sistema stringa ir jų negalima papildyti.
Štai Angelė Mažeikienė praėjusią savaitę eilėse po valandą mindžikavo net prie trijų „Lietuvos spaudos“ kioskų, esančių Vilniaus centre, tačiau senojo elektroninio bilieto į Vilniečio kortelę taip ir nepasikeitė. Tad moteris priversta pirkti vienkartinius bilietėlius, o tai kasdien važinėjant visuomeniniu transportu kainuoja kelis kartus brangiau nei mėnesinis bilietas. „Kioskuose dirbančios pardavėjos negali pasakyti, nei kada turės Vilniečio kortelių, nei kada galės jas papildyti. Tad žmonės ir laukia po kelias valandas, keiksnodami tiek Vilniaus merą, tiek specialistus, kurie niekaip nesutvarko sistemos“, – pasakoja A.Mažeikienė.
Tūkstančiai vilniečių piktinasi ne tik naujaisiais elektroniniais bilietais, bet ir automobilių stovėjimo automatų sistema, kuri esant didesnei apkrovai taip pat užlūžta (ją valdo ta pati įmonė, kuri atsakinga ir už naująją bilietų sistemą Vilniuje). Štai rugsėjo 3-iąją švenčiant Mokslo ir žinių šventę daugelis automatų pinigus prarydavo, o kvito, kad už automobilio stovėjimą sumokėta, neišspausdindavo. Nebuvo įmanoma prisiskambinti ir telefonu, norint pranešti, kad automatai neveikia. Vilniuje dažniausiai neveikia ir vadinamoji žalioji juosta, kai užsidegus žaliam šviesoforo signalui be sustojimo galima nuvažiuoti tam tikrą atstumą.
Dėl tokių vilniečiams ir miesto svečiams nuolat kylančių nepatogumų atsakomybę turėtų prisiimti bei sprendimų ieškoti sostinės savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“. Tačiau jos direktorius Gintas Bliuvas teisinasi arba tuo, kad sistemos sudėtingos, todėl ne taip paprasta jas įdiegti, arba kad trūksta pinigų. Ir vis žada, kad jau po kelių dienų nebus nesklandumų dėl elektroninių bilietų, kad jau netrukus bus atnaujinti seni stovėjimo automatai, prasidės naujų požeminių automobilių stovėjimo aikštelių statybos. Tačiau tokie projektai, įstrigę po ketverius ar net aštuonerius metus, niekaip nepajuda iš mirties taško.

Prisidengiant naująja sistema, pabranginti bilietai

Beje, elektroninis bilietas vienkartinius talonėlius Vilniuje turėjo pakeisti dar 2009 m., tačiau vis kildavo problemų, nors šiam projektui finansuoti išleista beveik 13 mln. Lt. Gal ir būtų galima patikėti Vilniaus savivaldybės atstovų, atsakingų už elektroninio bilieto įdiegimą viešajame transporte, žodžiais, kad tai itin sudėtinga sistema, tad reikia laiko viskam tinkamai parengti, jeigu ne puikus Kauno pavyzdys. Laikinojoje sostinėje jau prieš septynerius metus buvo įdiegtas elektroninis bilietas, o šią vasarą visiškai atsisakyta popierinių bilietų, ir jokių nesklandumų nekilo. Be to, tas pats elektroninis bilietas veikia ne tik Kauno, bet ir Druskininkų bei Klaipėdos viešajame transporte. Prie šios bendros sistemos turėjo prisijungti ir Vilnius, tačiau kol to sulauksime, bus išleistas dar ne vienas milijonas litų sistemai tobulinti, derinti ir pan.
Nors akivaizdu, kad Vilniuje perėjimas prie elektroninių bilietų patyrė fiasko, sostinės meras Artūras Zuokas net ir taip reikalams susiklosčius jaučiasi nuveikęs puikų darbą. Giriasi sugebėjęs išjudinti ir net baigti ne vienus metus merdėjusį projektą, o tai, kad elektroninių bilietų sistemoje – visiškas chaosas, jam atrodo ne taip ir svarbu. (…)

Žiemą strigs dar ir skaitytuvai viešajame transporte

Nors tiek už projektą atsakingi specialistai, tiek A.Zuoko oponentai pripažįsta, kad buvo gerokai paskubėta paleisti sistemą, jos iki galo neparengus, vis dėlto skuba to tikrai negalima pavadinti. Juk serveriai perkami ir įrengiami, įranga autobusuose bei troleibusuose, taip pat spaudos kioskuose montuojama ir tarpusavyje buvo, tiksliau, turėjo būti, derinama net septynerius metus, o laiko vis tiek pritrūko.
V.Urbonavičiaus žiniomis, taip nutiko todėl, kad buvo užsimota pirkti pačią brangiausią ir sudėtingiausią sistemą. „Kaune pasirinkta kur kas paprastesnė sistema, todėl ir problemų nekilo. Beje, ta pati įmonė, kuri įdiegė elektroninį bilietą Kauno viešajame transporte, norėjo projektą įgyvendinti ir sostinėje, tačiau specialistų, jau turinčių patirties, buvo atsisakyta ir darbai perduoti bendrovei „Urbico“. Deja, buvo parinkti netinkami serveriai, įranga, įdiegta autobusuose bei troleibusuose ir kioskuose, nesusijungia. Galbūt iki metų pabaigos ir pavyks sistemą sustyguoti“, – svarsto V.Urbonavičius.
Bendrovės „Lietuvos spauda“, platinančios Vilniečio korteles, elektroninių produktų grupės vadovas Nerijus Orvidas pastebi, kad ne vienus metus diegiant sistemą buvo padaryta daug klaidų, todėl baigiamiesiems darbams reikėjo mažiausiai aštuonių savaičių, o buvo nuspręsta viską baigti vos per pusantros. „Tai viena priežasčių, kodėl nuolat trūkinėja kioskuose įrengtų terminalų ryšys su serveriu, jis nesugeba apdoroti didelio kiekio informacijos. Vieną dieną įranga veikia, o kitą jau gali neveikti. Tad sunku prognozuoti, kada sistema veiks sklandžiai“, – sako N.Orvidas. (…)

Meras „Susisiekimo paslaugų“ direktoriaus klaidų nepastebi

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys socialdemokratas Juras Požela palaida bala vadina ne tik šiandieninę elektroninio bilieto, bet ir mokėjimo už automobilių stovėjimą sistemą. „Tiek vienai, tiek kitai sistemai įdiegti išleisti milijonai, tačiau rezultatų nėra. Užuot septynerius metus kišus pinigus į elektroninio bilieto, kuris iki šiol taip ir neveikia, projektą, buvo galima pastatyti vaikų darželių, sutvarkyti aikšteles. Tačiau pritrūko strateginio požiūrio“, – kolegas kritikuoja J.Požela.
V.Urbonavičius neabejoja, kad atsakomybę dėl netvarkos viešojo transporto sistemoje ir dėl to, kad sostinėje trūksta keliasdešimties tūkstančių automobilių stovėjimo vietų, turėtų prisiimti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorius G.Bliuvas. „Ši įmonė turėtų užtikrinti ir tai, kad nekiltų problemų norint susimokėti už automobilio stovėjimą, tačiau neprižiūrimi automatai greitai nusidėvėjo ir dabar juos reikia keisti naujais. „Susisiekimo paslaugų“ vadovai nesugebėjo priversti rangovų kokybiškai atlikti elektroninio bilieto įdiegimo darbų. Savivaldybės taryboje dažnai keliamas klausiamas dėl pono Bliuvo kompetencijos vadovauti „Susisiekimo paslaugoms“, tačiau meras jo klaidų nepastebi“, – kritikuoja V.Urbonavičius.
Pats B.Bliuvas jau antrus metus aiškina, kad yra parengti bent dviejų naujų požeminių automobilių stovėjimo aikštelių projektai, tačiau vis neatsiranda investuotojų, o skolose paskendusi savivaldybė esą negali skirti lėšų joms statyti. Dėl to, kad neveikia elektroninio bilieto sistema, B.Bliuvas savo kaltės taip pat neįžvelgia ir kasdien kartoja, esą jau rytoj viskas bus sutvarkyta. Vis dėlto atrodo, kad chaosas Vilniaus viešajame transporte tęsis dar ilgai, o automobilių vairuotojams ir toliau teks gaišti laiką bei nervintis, norint pasistatyti automobilį sostinės centre ar net susimokėti už jo stovėjimą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-37) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.