JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitas į Europą, kur jis dalyvavo NATO viršūnių susitikime Briuselyje, įsiminė kadru – prezidentas nustumia į šoną Juodkalnijos premjerą Duško Markovičių. Ne mažiau įspūdingos tos kelios dešimtosios sekundės dalys, kai, prasiveržęs prie Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, D.Trumpas sustingo ir jam nepavyko nuslėpti visa jo povyza siunčiamos žinios: „Ar jūs mane matote?“

Galėtume juokauti, kad D.Trumpą aiškiausiai pamatė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Ir pamačiusi po kelių dienų pareiškė, kad Europa turėtų pasikliauti tik savimi. Kadangi politikai žiūri ne vien į kūno kalbą, bet ir klausosi, kas pasakyta, A.Merkel vertinimai išplaukia iš viešų D.Trumpo pareiškimų ir bend-ravimo G7 šalių susitikime Italijoje, kur D.Trumpas nuvyko iš Briuselio.

D.Trumpo žinia europiečiams panaši į ryžtingą stumtelėjimą. Vis dėlto jis pasakė, ką daugelis iš jo norėtų išgirsti, ypač Lietuvoje. „Turime būti stiprūs, bud-

rūs. Ateities NATO turi sutelkti dėmesį į terorizmą, imigraciją, taip pat į Rusijos grėsmę NATO rytinių ir pietinių šalių pasienyje“, – pasakė D.Trumpas.

Beje, tarp pietinių šalių yra ir Juodkalnija, kurioje, kaip teigia oficialūs Juodkalnijos ir Serbijos šaltiniai, Rusija pernai spalį bandė surengti perversmą.

Greta to D.Trumpas pažėrė europiečiams nemalonių dalykų. JAV prezidentas pareiškė, kad 23 iš 28 šalių narių nemoka tiek, kiek turėtų skirti gynybai. Buhalterinė D.Trumpo kalbos dalis skambėjo taip: „Tai nėra sąžininga JAV gyventojų ir mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Daugelis tų šalių yra skolingos JAV dideles sumas pinigų už pastaruosius metus, bet jų nemoka. Per pastaruosius aštuonerius metus JAV gynybai leido daugiau, nei visos likusios Aljanso šalys kartu sudėjus. Jei visos būtų skyrusios bent jau du procentus BVP, mes turėtume 119 mlrd. dolerių kolektyvinei gynybai ir rezervams. Mes turėtume pripažinti, jog šios chroniškos nepriemokos ir augančios grėsmės reiškia, kad netgi dviejų procentų neužteks norint užkamšyti skyles, stengiantis modernizuoti pasirengimą ir pajėgų dydį. Mes turime atsigriebti už prarastus metus, du procentai yra minimumas, stengiantis kovoti su labai bjauriomis grėsmėmis. Jei NATO šalys mokėtų visą kainą, tuomet Aljansas taptų dar stipresnis, ypač kovoje su terorizmu.“

Tikėtina, kad D.Trumpas nesuklydo skaičiuodamas, tačiau juridinė klausimo pusė nušviesta iš esmės klaidingai. Kaip yra iš tiesų, Prezidentė D.Grybauskaitė išaiškino dar 2011 m. rugsėjį. Lietuvos radijui ji sakė: „Turėčiau labai aiškiai suformuluoti apie kažkokius neva esančius tarptautinius įsipareigojimus. Niekur, jokiose sutartyse 2 proc. nėra. Iš 28 šalių NATO narių tik penkios skiria 2 proc., Lietuva skiria apie vieną procentą. Taip, nėra daug. Bet esmė ne kiek, o kam, ir tų išlaidų kokybė.“

Žavingame Sicilijos miestelyje Taorminoje G7 lyderiams nesutarus, kaip bus laikomasi Paryžiaus susitarimų dėl klimato kaitos, tiksliau, šešiems neįtikinus D.Trumpo, kad JAV paisytų to, po kuo pasirašė jo pirmtakas prezidentas Barackas Obama, A.Merkel padarė galutines išvadas. Gerdama alų ir kalbėdama susirinkusiems Miuncheno aludėje ji pasakė: „Laikai, kai galėjome visiškai pasikliauti kitais, baigiasi. Tai patyriau per kelias pastarąsias dienas. Mes, europiečiai, iš tiesų turime paimti likimą į savo rankas.“

Nors D.Trumpas nebuvo įvardytas, visi suprato, kas tie „kiti“.